Gimusi po laiminga žvaigžde
Jacqueline Kennedy Onassis tėvas Johnas Bouvieras buvo turtingas Niujorko biržos makleris, o motina Janet – airių kilmės profesionali jojikė. Vaikystėje Jacqueline buvo itin guvi, be to, turėjo itin išskirtinių gabumų. Mergaitės pradinių klasių mokytoja yra sakiusi: „Tai nuostabus vaikas, gražiausia klasės mergaitė, kuri yra labai protinga, artistiška ir itin guvi.“
Jaqueline, augusi turtingoje ir aristokratiškoje šeimoje, mėgavosi privilegijuota vaikyste. Ji lankė privačias prancūzų kalbos ir baleto pamokas, buvo mokoma jodinėti, o sulaukusi 11 m. laimėjo nacionalinį jaunųjų jojikų konkursą. Vėliau Jacqueline pradėjo mokytis prestižinėje Miss Porter’s internatinėje mokykloje. Čia mergaitės buvo mokomos ne tik bendrojo lavinimo dalykų, bet ir tinkamų manierų bei pokalbio meno. Kai 1947-aisiais J. Bouvier baigė mokyklą, ją išrinko metų debiutante.
Intelekto ir pripažinimo troškimas
Kai J. Bouvier baigė privačią mokyklą, išvyko studijuoti į Paryžių. Čia ji gilino istorijos, literatūros, meno, prancūzų kalbos ir kultūros žinias. Metus, praleistus Paryžiuje, mergina apibūdino kaip geriausią gyvenimo patirtį, leidusią jai pasotinti beribį intelektualinį alkį.
Grįžusi iš Europos Vašingtono universitete Jacqueline įgijo prancūzų literatūros bakalauro mokslinį laipsnį ir įsidarbino žurnaliste „Washington Times-Herald“ laikraštyje, kuriame publikuodavo fotoreportažus ir interviu su žymiausiais Vašingtono miesto gyventojais bei svečiais.
1952-aisiais viename oficialiame vakarėlyje Jacqueline susipažino su Johnu F. Kennedy – jaunu kongresmenu ir kandidatu į senatoriaus postą. Jų romanas truko metus. Tuomet 1953-iųjų rugsėjo 12-ąją pora susituokė. Tai buvo metų vestuvės, kuriose dalyvavo daugiau nei 1000 svečių, tarp kurių buvo Niujorko ir Vašingtono aukštuomenės narių.
Tarp pasakos ir tragedijos
Nors žiniasklaidoje poros santuoka buvo nutvieksta gražiausiomis spalvomis, tačiau realybė buvo kur kas tamsesnė. 1955-aisiais Jacqueline patyrė persileidimą. Tačiau po metų jauna šeima jau laukė, kada pasaulį išvys mergaitė, kurią planavo pavadinti Arabella. Tačiau laukimo džiaugsmą pakeitė gedulas, nes kūdikis gimė negyvas.
Desperatiškos pastangos tapti tėvais tapo realybe 1957-aisiais, kai pora susilaukė dukters Caroline. 1960-aisiais J. F. Kennedy pranešė kandidatuojantis į JAV prezidentus. Kaip tik tuo metu Jacqueline laukėsi, tačiau visa savo esybe buvo atsidavusi vyro rinkimų kampanijai. Ji atsakinėjo į telefono skambučius, tvarkė korespondenciją, dalijo interviu, filmavosi televizijos reportažuose, netgi į vieną laikraštį rašė tema „Kandidato žmona“. 1960-ųjų lapkričio 8-ąją J. F. Kennedy buvo išrinktas 35-uoju JAV prezidentu, o po trijų savaičių Jacqueline pagimdė sūnų, kurį pavadino Johnu Fitzgeraldu Kennedy Jr.
Amerikos numylėtinė
J. Kennedy, tapusi pirmąja Amerikos ponia, daug dėmesio skyrė Baltųjų rūmų atnaujinimui. Ji norėjo atkurti autentišką rūmų interjerą, kuris būtų ne tik estetiškas, bet ir turėtų išliekamąją vertę, perteiktų įvairius Amerikos istorijos bei kultūros aspektus. Jacqueline tapo tikru fenomenu. Jos erudicija žavėjosi aukščiausio rango politikai, liaupsių dėl stiliaus negailėjo net didieji mados korifėjai, o išskirtinis dėmesys meno atstovams atvertė naują puslapį Amerikos kultūros istorijoje.
1963-iųjų lapkričio 22-ąją J. Kennedy lydėjo savo vyrą į fatališką kelionę. Tačiau pirmajai Amerikos porai važiuojant kabrioletu ir sveikinant susirinkusiųjų minią, į prezidentą buvo paleisti du šūviai. Po kelių valandų ligoninėje Johnas F. Kennedy mirė. 34-erių Jacqueline, dėvėdama krauju suteptą rožinį kostiumėlį ir sutramdžiusi emocijas, pateikė oficialų pranešimą apie prezidento žmogžudystę.
Faktai iš naujos J. K. Onassis biografijos „A Life Beyond Her Wildest Dreams“
1956-aisiais J. Kennedy savo motinai prisipažino: „Negaliu įsivaizduoti, kad galėčiau visą gyvenimą praleisti kartu su Johnu“.
1962-aisiais Marilyn Monroe sudainuota gimtadienio serenada, skirta prezidentui J. F. Kennedy, tapo paskutiniuoju lašu, kuris perpildė Jacqueline kantrybės ir pavydo taurę.
Prezidento tėvas pasiūlė Jacqueline 1 mln. JAV dolerių (remiantis to meto valiutų kursu, apie 7,7 mln. Lt) su sąlyga, kad ji neinicijuos skyrybų.
Naujoje biografijoje rašoma, kad Jacqueline tikrai nebuvo šventoji. Jos tariamų meilužių sąraše puikavosi Warrenas Beatty, Paulas Newmanas, Gregory Peckas ir Frankas Sinatra.
Teigiama, kad moteris aktoriui Marlon’ui Brando siūlė kartu praleisti naktį.
Kartą J. Kennedy į namus parsivedė vieną savo meilužių. Jacqueline ištiko tokia isterija, kad prezidentas buvo priverstas ją jėga nugabenti į Masačusetse esančią psichiatrijos kliniką, kur moteris visą savaitę buvo slapta gydoma nuo depresijos. Jai taip pat buvo taikyti trys elektrošoko terapijos seansai.
Kai po šio įvyko į namus grįžusi J. Kennedy nerado savo vyro, mėgino nusižudyti, persipjaudama skustuvu riešus.
Anot knygos autoriaus, Jacqueline ir prezidento brolį Robertą Kennedy ilgus metus siejo romantiški ryšiai. Moteris, vėliau ištekėjusi už A. Onassis, užmezgė romaną ir su trečiuoju savo velionio vyro broliu Tedu Kennedy.
Jacqueline, prieš tapdama J. F. Kennedy žmona, buvo susižadėjusi su turtingos bankininkų šeimos paveldėtoju J. Hustedu Jr., tačiau susipažinusi su Johnu be jokių skrupulų nutraukė sužadėtuves.
Knygoje publikuojamos ir ištraukos iš asmeninių J. Kennedy dienoraščių. Ji apie savo ir vyro seksualinį gyvenimą rašė: „Jis nėra geras meilužis, jam patinka greitai viską baigti ir toliau tęsti pokalbius su kvailais politikais.“
Jacqueline, 1962-aisiais sužinojusi apie vyro romaną su Marilyn Monroe, išvyko iš Baltųjų rūmų į užmiesčio vilą Virdžinijoje, kur pasikvietė ir savo svajonių vyru vadintą André Malraux – žymų menininką ir tuometinį Prancūzijos kultūros ministrą. Prezidentas buvo abejingas žmonos romanams, nes tuo metu pats linksminosi su gausybe Holivudo gražuolių ir Baltųjų rūmų sekretorių.
Artimas Jacqueline draugas ir rašytojas Trumanas Capoteas teigė, kad po prezidento mirties moteris jautė palengvėjimą, o jos širdį draskantis sielvartas buvo tik spektaklis.
Iškart po J. F. Kennedy mirties jo brolis Robertas paliko savo žmoną ir apsigyveno kartu su Jacqueline.
J. Kennedy ir A. Onassis santuoka buvo paremta abipusiu susitarimu. Moteriai reikėjo finansinio stabilumo, o Aristotle’iui – pelnyti amerikiečių palankumą. Partneriai santuokos metais buvo užmezgę daug romanų su kitais žmonėmis.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
