Jis pasakoja apie būdą kovoti su stresu ir laimingų žmonių įpročius.
– Kaip pradėjote domėtis sveika ir alternatyvia gyvensena?
– Mano gyvenime pirmas lūžis buvo ligota vaikystė ir mama, kuri nuo pat mano kūdikystės domėjosi ezoterika ir alternatyvia medicina. Vaikystėje sirgau įvairiomis lėtinėmis ligomis: turėjau bronchinę astmą, sinusitą, nuolat slogavau ir skaudėjo gerklę. Mama mane tampė po įvairiausias ligonines.
Veždavo į Vilnių, kad mane apžiūrėtų profesoriai. Tačiau jokie gydymo metodai nepadėjo, tuometiniai vaistai manęs neveikdavo. Matyt, ligos buvo kitokios prigimties.
Mama buvo priversta ieškoti alternatyvų ir ko ji iš smalsumo nebandė – lankėmės pas ezoterikus, būrėjus, ekstrasensus. Tarp jų buvo juokingų ir pinigus iš žmonių viliojančių veikėjų, kuriuos dabar smagu prisiminti. Nė vienas specialistas man taip ir nepadėjo, bet paauglystėje aš „išaugau“ tas ligas. Nuo trylikos pradėjau gyventi normalų gyvenimą – iki to laiko net plaukti nemokėjau, nes visada sirgdavau.
Dar vaikystėje susižavėjau Rytų filosofija, joga, natūralia medicina, žolelėmis, ajurveda. Vėliau ėmiau studijuoti budizmą, vaišnavizmą, hinduizmą. Pradėjęs užsiiminėti joga ir meditacija ėmiau jausti didesnę harmoniją, laimę ir pilnatvę, protas tapo ramesnis, o sveikata gerėjo.
– Kokią žalą žmogaus organizmui daro nuolatos patiriamas stresas?
– Proto ir kūno medicina (angl. Mind-body medicine red. past.) – progresyvi kryptis, kuri analizuoja proto poveikį organizmui. Kai kurie tyrimai šokiruojantys. Statistiškai Amerikoje medikai yra trumpiausiai gyvenantys žmonės, nes jie nuolat apsupti ligų ir tai daro įtaką jų sąmonei bei savijautai.
Sveikata – pačio žmogaus rankose. Keičiant elgesį, mąstymą ir pasaulėžiūrą gyvenimas tampa kokybiškesnis. Informacinis srautas dabar šimtus kartų didesnis nei prieš kelis amžius, o žmogaus organizmas praktiškai toks pat. Visi galvoja, kad žmogus, gyvendamas tokiais įtemptais laikais, liks sveikas ir laimingas. Tačiau parodykite man laimingą žmogų vyresnį nei dvidešimt penkerių metų.
Streso mažinimas tampa ligų gydymo šaltiniu. Tam padeda jogos ir kvėpavimo pratimai. Tikėjimas daro stebuklus, jeigu žmogus yra tikintis. Malda yra aukščiausia meditacijos forma su sąlyga, kad žmogus yra nuoširdus. Džiaugiuosi, kad apie tai pradeda kalbėti ir medicinos profesoriai.
Australijoje ir JAV diskutuojama, kad į medicinos studijas reikia įtraukti mokymą apie proto galią, kad žmonės suvoktų, jog patys nulemia savo gyvenimą. Jeigu pacientas nėra optimistas, negalima kaltinti gydytojų, kad pusė vaistų neveikia. Reikia pakeisti mąstymą ir pradėti dėkoti už savo dieną.
Tuomet ir medicina taps efektyvesnė. Protu to negalima kontroliuoti, bet įmanoma išsiugdyti tam tikrus įgūdžius. Žmogaus galioje pakeisti savo elgesį ir santykį su kitais, materialiai tai nieko nekainuoja – tik daug valios ir vidinių pastangų.
– Esate laimės mokytojas. Ar sutinkate daug laimingų žmonių?
– Baigęs psichologijos kursus pradėjau dirbti šeimų konsultantu. Ėmęs klausyti žmonių, kuriuos iki tol laikiau laimingais, supratau, kad gal tik aš laimingas. Laimingų žmonių reikia gerai paieškoti, nes šiandien stresą patiria visi. Nei darželiuose, nei mokyklose, nei namuose niekas mūsų neišmoko, kaip iš tikrųjų atsipalaiduoti ir nusiraminti.
Visi galvoja, kad vakare pailsės prie televizoriaus ar kompiuterio, nors tai dar labiau vargina. Žmonėms baisu likti vieniems su savo mintimis, nes jie supranta, kad negali jų valdyti. Tada jie pradeda naudoti laimės sorogatus: alkoholį, narkotikus, persivalgymą, seksą. Tokiu būdu bandoma užkišti nepasitenkinimo jausmą.
Ypatingai tai pastebėjau Vakarų Europoje, kai tenka skaityti paskaitas. Žmonės ten daugiau uždirba, turi daugiau socialinių garantijų daugiau nei Lietuvoje, bet iš tikrųjų jie nelaimingi. Tiek visko turi, bet širdyje tuštuma.
Kuo toliau į Vakarus ir kuo turtingesnės valstybės, tuo mažiau nuoširdžių santykių.
– Ar įmanoma žmogui, kuris jaučiasi viskuo nusivylęs, kardinaliai pakeisti savo gyvenimą?
– Iš pradžių kontroliuoti savęs nepavyks. Pirmiausia reikia keisti įpročius. Pakeisti savo charakterį iš pagrindų yra pati sunkiausia užduotis. Lengviau užkariauti visą pasaulį negu pasikeisti.
Kaip Einšteinas sakė, beprotybė yra daryti tą patį ir tikėtis, kad kažkas bus kitaip. Jeigu gyveni kaip gyvenęs ir jautiesi nepatenkintas, tai nei valdžios, nei drabužių, nei klubo pakeitimas situacijos nepagerins. Pajusite naudą, kai įvyks elgsenos, mąstymo ir vidinio gyvenimo pokyčiai. Jie ateina darant realius kasdienius pratimus: meldžiantis, darant psichologinius ir saviedukacinius pratimus, medituojant.
Darbo dėl to mesti nereikia, pakanka sau skirti kelias minutes per dieną.
Padovanokite kaimynui televizorių ir turėsite dvi laisvas valandas. Skirkite laiko skaitymui, savianalizei, pasivaikščiojimui gamtoje, kelias minutes jogai, kad nusiramintumėte. Japonai turi metodą – ką bedarytum, pradėk nuo vienos minutės. Dažniausiai žmonės sportuoti pradeda nuo valandą trunkančios mankštos, dvi dienas pasimankština ir meta. Mes per daug ir per greitai darome pokyčius – protas prie to nepratęs ir bet kokią kaitą pasąmonėje boikotuoja. Esminis principas – naudinga veikla užsiimti kasdien, o po mėnesio tai jau bus įprotis.
