Interviu mybookishways.com Katherine Webb papasakojo apie knygą, rašymą ir netgi savo pamėgtą laidą „Dinners, Drive-Ins, and Dives“! (JAV populiari laida – realybės šou apie restoranų maisto kultūrą, – vert. past.)
- Jūsų biografijoje sakoma, kad visuomet žavėjotės apgriuvusiomis pilimis ir senovės paslaptimis. Ar šis žavėjimasis jums pažadino norą tapti rašytoja? Ar visada norėjote rašyti?
- Manau, kad viskas susiję – taip, kai buvau maža ir mes eidavome apžiūrinėti senovinių pastatų, mano vaizduotė visuomet įsiaudrindavo galvojant apie visus tuos gyvenimus, įvykius, istorijas, kuriuos regėjo ta ar kita vieta... Nežinojau, kad noriu būti romaniste, kol baigusi studijas sėdau rašyti savo pirmosios knygos. Bet niekas iš mano namiškių pernelyg nenustebo. Mama pasakoja, kad man baisiausiai magėjo kurti istorijas vos tik išmokus rašyti, o aš pamenu, kokia laiminga būdavau vėliau mokykloje, kai mums duodavo kūrybinio rašymo užduotį... Prireikė šitiek laiko susigaudyti!
- Jūsų romanas „Nematomieji“ JAV pristatomas kaip „puslapių viesulas“. Gal galėtumėte apie jį papasakoti?
- Kokios rūšies knygos prikausto Jus prie puslapių? Ar turite mylimų autorių ar knygų?
- Skaitau visų rūšių knygas – o šiuo metu visų autorių karalius man yra Georgas R. R. Martinas – mane tiesiog pakerėjo „Ledo ir ugnies giesmės“ knygos. Man patinka literatūrinės ir istorinės knygos, paslaptys, bet kokia knyga, leidžianti pajusti vidinį personažų pasaulį. Tarp mėgstamųjų – Rose Tremain, Kate Atkinson, Jimas Crace, seras Terry Pratchettas ir Helena Dunmore. Luiso de Bernieres „Kapitono Korelio mandolina“ privertė upeliais lieti ašaras, taip pat visai nenorėjau, kad baigtųsi Stefos Penney „Vilkų švelnumas“. Neseniai susižavėjusi perskaičiau Eowynos Iwey „Sniego vaiką“ ir Marios Semple „Kur iškeliavai, Bernadeta“.
- Kas Jus priverčia padėti į šalį knygą?
- Beveik niekas – aš labai retai neperskaitytau knygos, net jeigu tenka skaityti dvigubai ilgiau nei normaliai reikėtų, nes negaliu skaityti sparčiai. Kas pasakys, dėl ko knyga paveikia ar nepaveikia skaitytojo? Didžia dalimi tai neapčiuopiami dalykai ir jokia knyga negali vienodai paveikti visų. Man yra tekę skaityti siaubingų recenzijų amazon.com apie knygas, kurios mano akimis žiūrint tiesiog fantastiškos. Tačiau vienas autorius man visai nelimpa prie širdies – tai Henris Jamesas. Neturiu supratimo kodėl – aš mėgstu klasiką, bet „Balandėlės sparnus“ ėmiau ir vėl dėjau į šalį kokius tris kartus!
- Ar rašydama naudojatės kokiomis gudrybėmis?
- Ne itin – aš labai metodiška: devintą ryto sėduosi dirbti ir stengiuosi nepakilti iš vietos, kol neparašau dviejų tūkstančių žodžių. Rašau tiesiai į savo skreitinį kompiuterį, bet man yra būtina šalia turėti atidarytą nešiojamąjį kompiuterį, pilną paskubom pasižymėtų pastabų ir minčių, net jei aš į jį nedirsteliu. Be jo jaučiuosi kaip be rankų!
- Kas Jus labiausiai įkvepia?
- Labai mėgstu būti gamtoje, mėgstu metų laikų kaitą. Mėgstu istoriją – ko gero, ji labiausiai mane ir įkvepia. Tos visos paslaptys, tik ir laukiančios, kada jas atskleis. Taip pat žavi žmonės ir daugybė sudėtingų ir mįslingų mūsų tarpusavio sąveikos būdų!
- Kas jus priverčia garsiai nusijuokti – pasakykite pirmą į galvą šovusią mintį?
- Šiuo metu viskas atrodo labai rimta (esu pačiame naujos knygos rašymo įkarštyje), bet paprastai mane visuomet prajuokina mano katės – jos galynėjasi ir dūksta pievelėje už mano lango, ir kuri nors viena dažniausiai plumpteli žemėn nuo sodo sienos ar suolelio. Man baisiai patinka, kaip jos tuomet nuslimpina šalin, iškėlusios nosį, lyg gelbėtų pažeistą orumą...
- Skaičiau, kad mėgstate ruošti valgį. Koks Jūsų mėgiamiausias patiekalas?
- Man patinka visų rūšių pyragai, tad aš dažnai juos kepu. Ypač vieną išties pasakišką vaisinį pyragą pagal mano senelės receptą, jis vadinasi „Niekad nenuviliantis vaisinis pyragas“, ir ne tuščiai. Taip pat, gyvendama Venecijoje, išmokau puikiai sutaisyti risotto, dar gaminu pakenčiamą kario troškinį, o ištaigingiausias mano patiekalas – tiršta vištienos sriuba su virtinukais... Pajutau alkį tai rašydama...
- Kaip dar mėgstate leisti laisvalaikį?
- Aš jodinėju, taip pat savanoriauju – lankau mano apylinkėje gyvenančius senyvus žmones. Užsiimu sodininkyste, mėgstu „pasidaryk pats“ tipo darbus. Stengiuosi mankštintis (tai būtina po tų visų gaminimų) ir baisiausiai daug skaitau.
- Gal pasidalytumėte savo planais (įvairiais)?
- Kita mano knyga, pasirodysianti JAV, vadinsis „Pusiau pamiršta daina“. Tai pasakojimas apie skausmingą meilę, meną ir išdavystę; veiksmas vyksta Anglijoje ketvirtajame dešimtmetyje ir mūsų dienomis. O dabar rašau knygą, kurios veiksmas vyksta Bate
Tai ir meilės romanas, ir istorinė paslaptis. Ji dar neturi pavadinimo, aš laukiu įkvėpimo! Dar vienas į galvą atėjęs dalykas – man patinka TV laida „Diners, Drive-Ins & Dives“! Labai norėčiau leistis į kelionę po JAV ir valgyti visose tose vietose, kaip Guy
