60 - būtent tiek kavos pupelių turėjo būti Ludwigo van Beethoveno kavos puodelyje

 (12)
L. van Beethovenas kėlėsi su aušra ir prieš pradėdamas dirbti kiek padykinėdavo. Pusryčiams būdavo kava, kurią pats itin rūpestingai ruošdavo – nusprendęs, kad puodelyje turi būti lygiai šešiasdešimt kavos pupelių, dažnai jas skaičiuodavo po vieną. Tada sėdęs prie stalo dirbdavo iki dviejų ar trijų.
© Shutterstock

Ludwig van Beethoven (1770–1827)

Kūrybingumą jam padėdavo išlaikyti kartkartėmis daromos pertraukėlės, per kurias jis vaikščiodavo lauke. (Galbūt dėl to Beethovenas būdavo produktyvesnis šiltuoju metų laiku.) Papietavęs didžiąją popietės dalį Beethovenas skirdavo energingiems pasivaikščiojimams.

Kišenėje jis visuomet nešiodavosi pieštuką ir porą gaidų lapų, kad galėtų užsirašyti netikėtai kilusias muzikines idėjas. Į dienos pabaigą jis kartais užsukdavo į taverną paskaityti laikraščių, o vakarus leisdavo svečiuose ar teatre, nors žiemą mieliau likdavo namie ir skaitydavo.

Vakarienė dažniausiai būdavo labai paprasta – tarkime, dubenėlis sriubos ir pietų likučiai. Beethovenas mėgdavo valgydamas išgerti vyno, o po vakarienės išlenkti alaus bokalą ir surūkyti pypkę. Vakarais muziką kurdavo retai ir anksti eidavo miegoti – vėliausiai dešimtą vakaro.

Verta paminėti neįprastus Beethoveno maudymosi įpročius. Jo mokinys ir sekretorius Antonas Schindleris tai paminėjo biografijoje Bethovenas – toks, kokį jį pažinojau:

Prausimasis buvo didžiausia būtinybė Beethoveno gyvenime. Šiuo atžvilgiu jo pažiūros buvo rytietiškos: jo nuomone, Mahometas nė kiek neperdėjo nustatyto apsiplovimų skaičiaus. Jei nesusiruošdavo išeiti per rytines darbo valandas, jis stovėdavo vienmarškinis prie praustuvo ir pildavosi didelius ąsočius vandens ant rankų, baubdamas aukštu ar žemu balsu, o kartais garsiai niūniuodamas. Tada vartydamas akis arba padėrusiu žvilgsniu vaikštinėdavo po savo kambarį vis trumpai kažką užsirašydavo, tada vėl apsipildavo rankas ir toliau garsiai dainuodavo.

Tai būdavo gilios meditacijos akimirkos, kurioms niekas negalėdavo sutrukdyti, išskyrus du atvejus. Pirmasis – tarnai, dažnai prapliupdavę juoku. Tai supykdydavo maestro, kuris kartais juos užsipuldavo žodžiais, padarydavusiais jį dar juokingesnį. Antrasis – savininkas, su kuriuo jis pradėdavo bartis dėl gausiai laistomo vandens, bėgdavusio per grindis.

Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios Beethovenas nebuvo mėgstamas nuomininkas. Kad nebėgtų vanduo, jo gyvenamosios patalpos grindys turėjo būti dengtos asfaltu. Maestro neturėjo jokio supratimo apie įkvėpimo perteklių po savo kojomis.

Tai buvo ištrauka iš leidyklos „forSmart“ išleistos Mason Currey knygos „Kaip menininkai dirba. Dienos ritualai“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Istorijos

Filmavimo aikštelė kalnuose: dvigubas iššūkis filmo apie alpinistus kūrėjams

Š. m. rugpjūčio 5 d. prasideda neeilinė, iššūkių kupina kelionė – į ekspediciją Tian Šanio kalnuose (Kirgizija) leisis nedidelė kino kūrėjų komanda, vedama keliautojo, alpinisto, Lietuvos šviesuolio Algimanto Jucevičiaus.

Pilis, kurią J. K. Rowling panaudojo kaip Hogvartso modelį

Edinburgo pilis – ryškiausias Škotijos sostinės orientyras ir vienas lankomiausių objektų visoje šalyje. Įspūdingos architektūros pastatas yra įkvėpęs ne tik daugybę dailininkų, bet ir rašytoją Joanne Rowling.

Lietuvių tikėjimai sako, kad vaivorykštė galėjusi būti ir grėsminga (1)

Vaivorykštė jau senovėje žmonėms kėlė nuostabą ir pasigėrėjimą, bet, kaip sako lietuvių tikėjimai, ji galėdavusi įtraukti ir žmones, ir gyvulius, ir žuvis. Taip LRT KLASIKAI sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Nijolė Laurinkienė.

Neįtikėtina: greitasis maistas egzistavo jau viduramžiais (9)

Įprasta galvoti, kad greitasis maistas – naujas išradimas, sugalvotas visur skubančių ir niekur nespėjančių, šiuolaikinio gyvenimo tempo prispaustų žmonių. Miesto žmonių, nuolat bėgančių iš namų į darbą ir atgalios. Vis dėlto dvidešimtasis amžius ir Amerika čia niekuo dėti, greitasis maistas egzistavo ir Viduramžiais, ir dar seniau, Senovės Romos laikais.

Kas bendro tarp „Vestuvių maršą“ sukūrusio F. Mendelsono ir Lietuvos? (6)

Santuokos ceremoniją užbaigiantis iškilmingas „Vestuvių maršas“ yra vienas žinomiausių klasikinės muzikos kūrinių. Dauguma jaunavedžių net neįtaria, kodėl šis maršas iki šiol kelia ginčus ir neretai netgi draudžiamas groti bažnyčiose.