„Užsiėmimai su specialiai paruoštais šunimis, skirti terapiniams tikslams, yra plačiai vykdomi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Skandinavijoje. JAV galima pavadinti kaniterapijos pradininkais ir pirmūnais. Vien „Therapy Dog International“ organizacija vienija kone 25 tūkst. terapeutų. Kaniterapija yra reglamentuota ir kaimyninėje Lenkijoje, kur taip pat įteisinta kaniterapeuto specialybė“, – pasakoja J. Jusionytė.
Delfinų terapija - reglamentuota, šunų - ne
Kaniterapijos asociacijos prezidentės teigimu, kreipimusi į Sveikatos apsaugos ministeriją norima atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį. Šiuo metu į Sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą yra įtraukta tokia veikla kaip užsiėmimai su delfinais, masažai, vandens procedūros ir t.t.
„Lietuvos kinologų draugija žengė pirmuosius žingsnius - suorganizavo pirmuosius Lietuvoje kaniterapijos seminarus, tarpininkavo rengiant kitus mokymus. Kaniterapijos asociacija siekia tęsti šios veiklos įtvirtinimą. Lietuvoje jau yra pagal lenkų pavyzdį specialiai edukaciniams užsiėmimams parengti pirmieji šunys, jie Lenkijoje yra gavę sertifikatus. Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras aktyviai dalyvauja edukacinėse programose su šunimis. Jo atstovai aktyviai lankosi mokymosi įstaigose, rengia bendrus užsiėmimus su vaikais“, – teigia J. Jusionytė.
Padeda dėmesio sutrikimų turintiems, hiperaktyviems vaikams
Kaniterapijos užsiėmimai, anot J. Jusionytės, yra skirstomi į tris lygius ir apima švietimą, pasitelkiant šunis, užsiėmimus su šunimis bei terapiją.
„Šiuo metu Lietuvoje vykdomi pirmųjų dviejų lygių edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai, kuriems reglamentavimo nereikia, tačiau tam tikros nuostatos, taisyklės yra neišvengiamai reikalingos... Matome daugybę perspektyvų kaniterapiją naudoti gerokai plačiau, ypač terapiniais tikslais, pavyzdžiui, dirbant su negalią turinčiais vaikais. Suprasdami, kad sveikatos apsaugos srityje yra kur kas daugiau prioritetinių sričių, kurios reikalauja daug finansinių išteklių, mes nereikalaujame jokios paramos, tačiau norėtume, kad III kaniterapijos lygmuo būtų oficialiai reglamentuotas“, – teigia asociacijos prezidentė.
J. Jusionytė pasakoja, kad užsiėmimų su šunimis naudą patvirtina ir daugybė mokslinių tyrimų. Tyrimai rodo, kad žmonės, laikantys naminius gyvūnus, pasižymi mažesniu kraujo spaudimu bei ženkliai mažesne galimybe susirgti širdies ligomis.
Bendravimas su šunimis taip pat teigiamai veikia žmogaus emocinę savijautą. Tyrimai atskleidžia, kad bendraujant su šunimis mažėja žmonių streso lygis, rezultatas ypač efektyvus būna terapijos seansų metu.
Atskirai visų tyrimų kontekste gali būti vertinami moksliniai darbai, kurie tyrė bendravimo su šunimis įtaką vaikams. Patvirtinta, kad vaikai, augantys su šunimis turi ženkliai mažesnę galimybę susirgti alergijų formomis, susijusiomis su astmos atsiradimu. Taip pat nustatyta, kad užsiėmimai su šunimis teigiamai susiję su vaikų nuotaika ir jų dėmesio sutelkimu. Bendravimas su šunimis padeda susitelkti vaikams sergantiems hiperaktyvumu.
Apie kaniterapiją
Pirmojo lygio kaniterapija (susitikimai su šunimis) - žmogaus susitikimui su šunimi konkretūs tikslai nėra užsibrėžiami. Svarbiausia tokių užsiėmimų metu – šuns ir žmogaus kontakto užmezgimas, teigiamai veikiantis emocijas.
Antrojo lygio kaniterapija (mokymasis su šunimis) – intensyvesnis bendravimas su šunimis, kurio metu šuo gali būti pasitelkiamas kaip mokymo priemonė (pavyzdžiui, mokomasi kaip tinkamai elgtis su gyvūnais) arba motyvuojanti priemonė mokantis kitus dalykus (šuns dalyvavimas mokymosi procese).
Trečiojo lygio kaniterapija (terapija, pasitelkiant šunis) – šuns dalyvavimas kompleksiniuose terapiniuose užsiėmimuose, siekiant iš anksto apsibrėžtų tikslų. Šuns vaidmuo užsiėmimuose priklauso nuo sprendžiamos problemos tipo.
Bendravimas su šunimi skirtas žmonių psichiniams, emociniams, socialiniams bei kognityviniams gebėjimams stiprinti. Terapijos programa iš anksto aptariama ir suderinama su specialistais, dirbančiais su konkrečiu pacientu.
