Tik mitas?
Kai pradedame kalbėti apie uoslę, neabejojame, kad gyvūnų ji yra kur kas pranašesnė už žmonių. Net įsivaizduoti sunku, jog pagal šią jutiminę savybę galėtume varžytis su šunimis ar, pavyzdžiui, graužikais. Visgi Radžerso universiteto neurologas prof. John McGannas mano, kad tai – netiesa.
Jis įsitikinęs, jog tokia nuomonė yra daugiau nei šimtą penkiasdešimt metų gyvuojantis mitas, neturintis jokių pagrįstų įrodymų. Prie tokios išvados J. McGannas priėjo paskutinius keturiolika metų nagrinėdamas įvairius su žmogaus uosle susijusius mokslinių tyrimų rezultatus.
„Tiek metų vyravo įsitikinimas, kad žmogaus uoslė yra kur kas prastesnė už kitų žinduolių. Tačiau faktas, jog mes užuodžiame taip pat gerai kaip ir šunys. Žmonės gali atskirti net vieną trilijoną skirtingų kvapų, nors iki šiol buvo manyta, kad jie užuodžia tik apie dešimt tūkstančių“, – teigia prof. J.McGannas.
Dėl tokios sudarytos nuomonės neurologas kaltina XIX a. antropologą bei smegenų chirurgą Paulą Brocą, kuris ženkliai sumenkino žmogaus uoslės sistemos galimybes.
„Anksčiau vyravo įsitikinimas, kad norėdamas būti protingas ar sumanus, privalėjai atsiriboti nuo bet kokio kvapų poveikio. Kvapas laikytas žemiškąja animalistine tendencija. Todėl buvo tarsi nesureikšminamas. Tačiau tiesa tokia, kad žmogaus uodžiamasis stormuo, kuris ir siunčia signalus į smegenis, padedančius atpažinti skirtingus kvapus, yra ganėtinai didelis bei panašus į kai kurių kitų žinduolių“, – sako Radžerso universiteto profesorius.
Uoslė labai svarbi
Jo nuomone, kai kuriais atvejais žmogaus uoslė yra netgi pranašesnė už gyvūnų.
„Tarkime, šunys gali kur kas geriau atskirti įvairaus šlapimo kvapą, tačiau žmonės neabejotinai pranašesni uosle vertinant kokybišką vyną. Vis dėlto kol kas tam įrodyti yra atlikta per mažai tyrimų“, – aiškina neurologas.
Radžerso universiteto profesorius mano, kad žmonės iš tikrųjų nelabai supranta, kokie kvapai yra svarbūs jų gyvenime. Juk jie daro didelę įtaką žmogaus elgesiui, pažadina įvairius prisiminimus bei emocijas ir netgi kartais padeda suvokti tam tikras formas. Mūsų uoslė užima svarbų vaidmenį gyvenime, kai bandome bendrauti su kitais, ieškome draugų ar tiesiog pasirenkame, ką norėtume valgyti.
Be to, J.McGanno įsitikinimu, medikai turėtų skirti kur kas didesnį dėmesį uoslės sutrikimams gydyti.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad uoslės netekimas gali turėti įtakos atminties sutrikimams bei Alzheimerio ir Parkinsono ligų atsiradimui. Todėl labai svarbu, kad medicinos pasaulis skirtų kuo didesnį dėmesį uoslei.“
Tarp kitko
Yra ištirta, kad vyrams labiausiai patinka „pusryčių“, o moterims – ką tik gimusio kūdikio kvapas.
Japonų mokslininkai mano, kad citrinos kvapas 54 proc. sumažina klaidų skaičių dirbant kompiuteriu.
Uoslė yra pirmiausiai susiformuojantis pojūtis, kuris pradeda funkcionuoti dar mums negimus.
Gyvūnai kaip ir žmonės turi savo mėgstamus kvapus, pavyzdžiui, katės mėgsta valerijono kvapą, liūtai – mėtų, o kupranugariai dievina tabako aromatą.
Kai žmogus miega, jo kvapų receptoriai „užmiega kartu“, todėl ryte paruoštos kavos aromatą jis gali užuosti tik prabudęs.
Nuo uoslės priklauso 75–95 proc. skonio pojūčio. Praradus uoslę tampa beveik neįmanoma atskirti, pavyzdžiui, bulvės skonį nuo svogūno.
Kakosmija yra blogas kvapo jutimas, sutrikus jutimų analizatorių funkcijoms. Žmonėms, sergantiems šia liga net šviežiai skintų gėlių puokštė kvepia atstumiančiai.
Kiekvienas žmogus turi ne tik unikalius piršto antspaudus, bet ir kūno kvapą. Nėra dviejų žmonių kvepiančių vienodai.
Astronautai kosmose netenka uoslės pojūčio. Taip yra todėl, kad dėl gravitacijos nebuvimo sinusai užsipildo skysčiu, panašiai kaip ir peršalus.
