Vengia tirtis ir gydytis
Vienas labiausiai paplitusių klaidingų stereotipų – kepenų ligų susiejimas su nesaikingu alkoholio vartojimu. Tai nemažą dalį žmonių atgraso nuo tikrinimosi. Net blogai pasijutę daugelis vengia eiti pas gydytojus, nenori atlikti paskirtų tyrimų baimindamiesi, kad bus palaikyti alkoholikais.
Dažniausias kepenų veiklos sutrikimas – jų suriebėjimas. Vienas iš rizikos veiksnių yra ir alkoholis, tačiau joks specialistas, vos tik nustatęs šį sutrikimą, nepuls kaltinti ligonio dėl piktnaudžiavimo svaigiaisiais gėrimais, tikina J. Jakutienė. Kur kas dažnesnė kepenų suriebėjimo priežastis – metabolinis sindromas, kurį labiausiai lemia gyvenimo būdas.
Metabolinis sindromas susijęs su aukštu kraujospūdžiu, padidėjusiu cukraus (sergant diabetu), cholesterolio kiekiu kraujyje, antsvoriu.
Nemažai daliai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, sergančių hipertenzija, nustatomas ir kepenų suriebėjimas. Jeigu žmogus nutukęs, tikimybė, kad jo kepenys suriebėjusios, išauga.
„Daugeliu atvejų tai lemia ne alkoholis, o nesveiki mitybos įpročiai. Įtakos turi ir autoimuninės kepenų ligos, kitos priežastys. Taip pradinėje stadijoje gali pasireikšti kai kurios kitos ligos, pavyzdžiui, Vilsono (variui kaupiantis organizme sutrinka kepenų funkcijos)“, – komentuoja gydytoja gastroenterologė.
Į pagalbą – nauji tyrimai
Ji ragina nustačius kepenų suriebėjimą nenumoti į jį ranka, neraminti savęs, o atlikti išsamius tyrimus, kurie padės išsiaiškinti ligos priežastis. Problema, kad šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai ir vėlai – tik suriebėjus 30 proc. kepenų yra matomas atliekant vidaus organų sonoskopiją.
Daugeliu atvejų jokių specifinių simptomų pacientas nejaučia, jie išryškėja tik vėlyvose ligos stadijose. Tai būdinga visoms kepenų ligoms. Todėl, pasak J. Jakutienės, profilaktiniai kepenų tyrimai yra ypač svarbūs. Ištyrus kraują nustatomas kepenų fermentų kiekis, jei jis padidėjęs – atliekama kepenų sonoskopija.
Dar vienas naujas diagnostinis neinvazinis tyrimas, labai svarbus gydant lėtines kepenų ligas, – kepenų audinio elastingumo (tankumo) įvertinimas, leidžiantis nustatyti jų surandėjimo laipsnį, vadinamą fibroze.
Jau kelerius metus Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre šis tyrimas atliekamas moderniu prietaisu elastografu. Jis parodo kepenų standumą: kuo standesnės kepenys, t. y. kuo labiau išplitusi fibrozė, tuo greičiau sklinda banga. Viename tiriamame taške atliekama 10 bandymų.
Procedūra trunka tik 15 minučių ir yra visiškai neskausminga.
Anksčiau fibrozę buvo įmanoma įvertinti tik atliekant punkcinę kepenų biopsiją. Tai invazinis, skausmingas, dėl galimo kraujavimo rizikingas metodas. Kepenų biopsija tebenaudojama nustatant kepenų ligos priežastį, aktyvumą, tačiau stebėti gydymo veiksmingumą jau galima neatliekant invazinių tyrimų.
Nereikia gėdytis
Kita plačiai paplitusi kepenų liga – lėtinis virusinis hepatitas C, kuriuo, kaip rodo naujausi tyrimai, užsikrėtę apie 3 proc. Lietuvos gyventojų. Ji taip pat nesusijusi su alkoholio vartojimu, nors progresuojant vystosi kepenų cirozė, nepakankamumas, o ilgainiui didėja rizika susirgti ir kepenų vėžiu.
Tai taip pat klastinga, lėtai progresuojanti liga, pradžioje nepasireiškianti jokiais požymiais, todėl dažniausiai nustatoma atsitiktinai tiriant kraują. Simptomai išryškėja, kai atsiranda rimtų kepenų pažeidimų: nekrozė, fibrozė, cirozė. Taip gali atsitikti tik po keliolikos metų, todėl profilaktiniai tyrimai labai svarbūs norint diagnozuoti šią ligą laiku.
Dar vienas mitas: hepatitu serga tik asocialūs asmenys. Nors tarp sergančiųjų yra ir narkomanų bei kalinių, tačiau ši liga gali užklupti kiekvieną. Taigi, nereikėtų gėdytis, vengti tirtis ir gydytis. Hepatitu galima užsikrėsti per kraują atliekant tatuiruotes, manikiūrą, pedikiūrą, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio žmogaus manikiūro, skutimosi įrankiais.
Jeigu rūpinamės savo sveikata, pasitikrinti turėtume kiekvienas (ypač tie, kuriems iki 1990 m. buvo perpiltas kraujas, atliktos didelės chirurginės operacijos). Tyrimas „anti – HCV“ nesudėtingas ir nebrangus.
Pradėjusieji gydytis vos nustačius lėtinį hepatitą C, turi daugiau galimybių pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo. Neseniai atsirado vilčių, jog artimiausiu metu ir Lietuvos ligoniams bus prieinamas gydymas naujos kartos vaistais, tiesa, kol kas tik sergantiems pažengusiomis ligos formomis, nes jis labai brangus.
Susiduria su nepasitikėjimu
Liepą vienas iš naujos kartos vaistų įtrauktas į Kompensuojamųjų sąrašą. Problema, kad kol kas nepatvirtinta gydymo juo metodika. Specialistai parengė ją jau prieš metus, bet dėl biurokratinių kliūčių gydyti pacientų naujais vaistais nėra galimybės. Pacientams skiriami seniau registruoti vaistai, pegiliuoto interferono ir ribavirino derinys, kuris nepakankamai efektyvus, todėl kitose ES šalyse, JAV pacientai gydomi senesnius vaistus derinant su naujesniais.
„Nauji vaistai kepenų ligoms gydyti kuriami nuolatos. Taip pat yra sukurta ir daugiau naujos kartos dar veiksmingesnių medikamentų nuo hepatito C. Su jais šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kuriuose galimybę dalyvauti turi ir Lietuvos pacientai. Tačiau žmonės labai įsibaiminę bandymų ir vengia dalyvauti“, – aiškina J. Jakutienė.
Šie tyrimai yra trečios fazės, tai reiškia, kad jie vykdomi prieš pat vaistą registruojant, todėl yra saugūs. Tai suteikia galimybę išbandyti tikrai efektyvų gydymą nemokamai. Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojai labai stengėsi, kad jų centras būtų pripažintas vienu iš Europos klinikinių tyrimų centrų.
Deja, visuomenės nepasitikėjimas žlugdo viltis padėti sunkiomis lėtinio hepatito C formomis sergantiems ligoniams. „Tyrimų metu mes užtikriname kur kas didesnį saugumą nei gydantis jau registruotais vaistais. Tyrimo metu ligoniai tikrinami kas savaitę ir dar dažniau, yra galimybė susisiekti su specialistais visą parą“, – teigia gydytoja gastroenterologė.
Bando regeneruoti
Naujausi moksliniai tyrimai suteikia vilčių, kad ateityje pažeistas kepenis pasitelkus kamienines ląsteles pavyks regeneruoti. Kol kas jie atliekami tik užsienyje. Praėjusių metų pabaigoje Japonijos mokslininkai paskelbė, kad užaugino panašų į žmogaus kepenis audinį iš kamieninių ląstelių laboratorijos pelei. Ši technika dar turi būti išbandyta su žmonėmis, bet yra svarbus įrodymas, kad ateityje tai gali tapti realybe.
Gastroenterologė J. Jakutienė primena, kad gydymas kamieninėmis ląstelėmis Rusijoje, kurį šios šalies gydymo įstaigos reklamuoja ir Lietuvoje, yra fikcija. Tie metodai nėra patvirtinti, tai žmonių apgaudinėjimas. Kol kas nesukurtos substansijos, galinčios pakeisti kepenų ląsteles žmogaus organizme. Šioje srityje dar tik atliekami tyrimai mėgintuvėliuose.
