Dauguma žmonių linkę ignoruoti rekomenduojamus vizitus pas odontologą, tačiau dažnai viso to pasekmės susijusios su verdiktu: bandyti išsaugoti savo dantis arba rinktis dantų implantus. Apie priežastis, komplikacijas bei dažniau pasirenkamą gydymo variantą pasakoja gydytojas-odontologas Dainius Mockaitis.

- Kokios priežastys lemia tai, kad žmogus atsiduria pasirinkimo kryžkelėje – bandyti išsaugoti savo dantis ar rinktis implantus? 

- Kilus problemoms su dantimis, tenka pagalbos kreiptis pas odontologą ir dažnai kokybiškai sutvarkyti didesnes dantų problemas neužtenka vieno vizito, o sunkesniais atvejais reikia kelių skirtingų gydymo procedūrų ar net ieškoti kelių specialistų pagalbos. 

Tai atima žmogaus laiką, kantrybę, finansus. Jei dantys stipriai pažeisti, paslankūs ir jų nėra daug, natūralu, kad kyla klausimas: ar verta toliau dėti pastangas, laiką ir finansus, norint dantis išsaugoti, ar silpni dantys stovės, o gal geriau įsisriegti implantus ir problemų neliks? „Nėra danties, nėra problemos” ,– kai kada galvoja pacientai.

- Kokį variantą žmonės linkę pasirinkti vadovaudamiesi vien savo nuomone, nesikonsultavę su odontologu?

- Mano praktikoje nepasitaiko daug pacientų, kurie iš karto nori šalinti nuosavą dantį ir implantuotis kitą. Dauguma teiraujasi apie danties išsaugojimo galimybes ir tik po to svarsto kitus variantus. Toks elgesys – pilnai suprantamas, nes žmogus stengiasi išsaugoti savo nuosavą organą, su kuriuo užaugo ir su kuriuo nesinori taip lengvai skirtis. Dantis – natūrali, per daugelį evoliucijos metų susiformavusi kūno dalis. „Savas yra savas arba nieko nėra geriau už natūralų dantį”, – sako mano pacientai. Be to, pacientai yra nemažai girdėję apie implantų nesėkmes – neprigijo, skausmingos, ilgai trunkančios, brangios procedūros. Kai kuriuos pacientus tai labai gąsdina. „Daktare, bijau aš tų implantų”, – girdžiu pakankamai dažnai.

- Ar dažnai tenka perkalbinėti pacientus ir ar pavyksta? 

- Niekuomet nesistengiu įtikinėti ar perkalbinėti paciento. Manau, kad mano, kaip odontologo, pareiga suteikti visapusišką inforamciją apie paciento dantų būklę, išeitis, pasiūlyti visus įmanomus gydymo būdus ir variantus, aptarti jų pliusus bei minusus, numatyti prognozes, galimas komplikacijas. Užtikrinti pacientą, kad jis visuomet sulauks pagalbos ateityje, kad ir kas nutiktų. Tuomet turėdamas pilną informaciją apie situaciją, žinodamas alternatyvas, prognozes bei pasekmes, pacientas renkasi pats. „Kaip pasakysite, daktare, taip ir darysime”, – girdžiu iš dažno paciento. Tačiau tuomet belieka atsakyti, kad „Sprendžiate jūs, mano pareiga tik jums sąžiningai patarti”. Tuomet girdžiu dar vieną dažną klausimą: „O kaip darytumėte sau ar savo mamai?”. Visada tokiais atvejais mano atsakymas būna: „Jei yra galimybė, stengčiausi išsaugoti savo nuosavus dantis”.

Būna situacijų, kai labai sunku nuspręsti ar verta rizikuoti ir saugoti dantį. Tada labai svarbu įvertinti rizikos laipsnį ir svarbiausia – ar pacientas nori rizikuoti. Ar pacientas dėl savo natūralaus danties išsaugojimo galimybės sutinka rizikuoti savo pinigais ir laiku, ar jis pilnai pasitiki gydytoju. Nuolatos atsiranda pacientų, kurie žinodami visas aplinkybes ir rizikas, vis tiek bet kokia kaina nori išsaugoti netgi, atrodo, beviltišką dantį. Aišku, išsaugoti galima ir pavyksta ne visus dantis, o kai kada dantį palikti žalinga. Bet jei nuspręsta dantį palikti, tenka saugoti ir protezuoti tokius dantis. Tokiu atveju labai svarbu specialistų kompetencija ir patirtis, žinios, šiuolaikiniai prietaisai, tokie kaip mikroskopas, optika. Kai kada reikalingas kelių įvairios srities specialistų – dantų šaknų kanalų gydytojo, periodontologo, protezisto – bendras ir kruopštus darbas. Kas įdomiausia, kad dauguma tokių dantų stovi ir atlaiko krūvius ilgą laiką. Tenka stebėti, atrodo, „beviltiškus”, „be garantijos” savo ir kolegų padarytus darbus, kurie burnoje kai kada išstovi 10-15 metų. Kas rodo apie dideles rezervines nuosavo danties galimybes. Aišku, reikalinga nuolatinė tokių pacientų priežiūra ir kontrolė.

- Teigėte, kad pirmenybę teikiate bandymui išsaugoti žmogaus dantis, tačiau galbūt yra tokių atvejų, kai visgi geriau rinktis dantų implantus?

- Implantai labai išplėtė šiuolaikinės odontologijos galimybes ir kai kuriose situacijose yra nepakeičiami. Jie leidžia žmonėms, neturintiems dantų, turėti neišimamus protezus, labai pagerina išimamų protezų laikomumą, leidžia nešlifuoti greta esančių sveikų dantų, kai trūksta vieno ar daugiau dantų, taip pat kai kada visai atsisakyti išimamų protezų.

Kai danties prognozė beviltiška ir nėra jokių šansų jį išsaugoti, implantai – nepakeičiami. Aš už implantaciją, kai nėra dantų, tačiau aš prieš implantaciją vietoje dantų, kai rimtai nevertinama galimybė išsaugoti nuosavus dantis. Dažnai tai nėra „arba implantai, arba dantys” klausimas. Nuolatos tenka protezuoti tokiose situacijose, kuomet protezai ant implantų kombinuojami su protezavimu ant nuosavų dantų, maksimaliai stengiantis juos išsaugoti.

- Dėl kokių priežasčių žmonės linkę rinktis išsaugoti savo dantis ir bent laikinai atsisakyti implantacijos, taip pat kada žmonės linkę rinktis dantų implantuos vietoj galimybės išsaugoti savo dantis?

- Dalis pacientų yra girdėję iš draugų ir pažįstami apie implantacijų nesėkmes, skausmingas, ilgai trunkančias procedūras. Juos gąsdina implantacija kaip chirurginė intervencija, jie nenori ar neturi laiko kai kada ilgai laukti galutinio rezultato. Ne paslaptis – tai brangiai kainuojantis gydymo metodas. Taip pat pacientai nori išsaugoti savo natūralius dantis, nenori „dirbtinių”.
Implantaciją renkasi žmonės, kai nėra galimybių išsaugoti nuosavus dantis, kai nelieka kitų alternatyvų. Taip pat norintys neišimamų protezų, kurių negalima padaryti be implantų, norintys pagerinti išimamų protezų konstrukcijas, visai nenorintys rizikuoti abejotinose situacijose.

- Galbūt yra statistiškas vidurkis ir galima kalbėti apie gydymo trukmę, pasirinkus vieną ar kitą variantą?

- Standartiškai po implantacijos protezuoti galima po 3-6 mėnesių, priklausomai nuo implanto vietos. Jei procedūros metu buvo auginamas, dadedamas kaulas, iki implanto įsriegimo reikia laukti dar 6-12 mėnesių, kol prigis kaulas. Sunkesniais atvejais – dar ilgiau.
Protezuojant ant dantų, kai kada protezuoti galima iš karto, jei reikalingas kanalų gydymas arba periodontologinis paruošimas, tai gali užtrukti 1-3 mėnesius iki protezavimo. Sudėtingesniais atvejais – ir ilgiau.


- Jūsų nuomone, kodėl verta bandyti išsaugoti savo dantis?

- Pacientas turi suvokti, kad jeigu praras dantį, jis turės antrą šansą – suktis implantą. Jei jis praras implantą – naują implantą įsukti gali būti sunku, sudėtinga, o kai kada – neįmanoma. Be to, po danties išrovimo jau prarandamas žandikaulio kaulas ir kai kada be papildomų kaulo priauginimo procedūrų implantuoti negalima. Dažnai danties išsaugojimo procedūros yra pigesnės (kai kada net keliais kartais), trumpiau trunkančios, mažiau skausmingos, greičiau gaunamas rezultatas. Kai kada tokie sprendimai būna kompromisiniai. Tokį savo požiūrį pavadinčiau natūralistine tausojamąja odontologija.

- Ar pacientui suteikiama kažkokia kokybės garantija tiek pasirinkus savo dantų „lopymo“ procedūrą, tiek implantą?

- Mes, kaip odontologai, iš principo negalime suteikinėti garantijų. Juk kalbame apie žmogaus organizmą, kuriame tiek daug kintamųjų ir viską numatyti be galo sunku. Su pacientu kalbu apie galimybes ir prognozes. Pacientui garantuoju, kad sąžiningai atliksiu darbą, pilnai informuosiu apie gydymo eigą ir pacientas visada sulauks iš manęs pagalbos ateityje. Tam aš esu kompetentingas ir patyręs. Iš esmės dažniausiai tai pasitikėjimo gydytoju, jo sąžiningumo, kompetencijos, reputacijos klausimas.

- Kaip turi pasikeiti dantų priežiūros įpročiai tiek išsaugojus savo nuosavus dantis, tiek turint implantuotus? 

- Tiek implantuotus, tiek nuosavus dantis reikia prižiurėti vienodai kruopščiai, nes minkšto apnašo kaupimasis ant implantų gali sukelti kaulo tirpimą aplink implantą, dėl ko galite jį prarasti. Svarbu ir žmogaus polinkis į periodonto ligas t.y. kaulo tirpimą. Jei kaulas tirpo aplink nuosavus dantis ir tai sukontroliuoti buvo sunku, tikėtina, jis tirps ir aplink implantus.

- Ar yra atvejų, kai implanto dėti negalima? 

- Implantuoti visiškai negalima, kuomet pacientas serga sunkiomis bendrinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies kraujagyslių ligų sunki forma, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, psichozė, alkoholizmas, priklausomybė nuo medikamentų, dializuojami inkstai, kepenų ligos, leukemija ir kitos sunkios onkologinių ligų formos. Implantancija negalima ir bręstantiems pacientams, nėščiosioms. 

Implantacija galima tik su specialiu paruošimu pacientams, turintiems vidutinių sveikatos problemų: plaučių ligos, hematologiniai susirgimai, naudojami kraujo krešumą mažinantys vaistai, turima psichikos ir psichologinių sutrikimų, naudojama chemoterapija.

Implantacija yra rizikinga, kuomet pacientas turi įvairių burnos ertmės ligų, kai nėra pakankamai žandikaulio kaulo, turima žymių sukandimo problemų, griežiama dantimis, kramtomi nagai ir turima kitų žalingų įpročių, blogą burnos higieną, piktnaudžiaujama alkoholiu, rūkoma.

- Ar gali kilti komplikacijų pasirinkus dantų implantus, kas tam turi įtakos? 

- Komplikacijų su protezais ant implantų yra ne mažiau, nei ant suprotezuotų nuosavų išsaugotų dantų, tik jos – kito pobūdžio. 

Komplikacijos yra dažnai sudėtingesnės, jas sutvarkyti reikia daugiau laiko, daugiau finansinių išteklių, kai kada – visai neįmanoma. Tai kaulo tirpimai, pooperacinės nejautros, skausmai, kaulo nepriaugimai. Implantas yra visiškai nejudrus, palyginus su dantimi, todėl dėl protezų amortizacijos trūkumo labai didelė problema yra protezų apdailos nuskilimai, lūžiai. O jei nėra galimybės įsukti implantą, kas tada? Jei jūsų bandymas išsaugoti nuosavą dantį nepavyko, visada turite antrą šansą.

Didžiausios problemos su nuosavais dantimis yra dantų, jų šaknų lūžiai, periodonto problemos, išimamų protezų fiksacijos problemos.

- Koks būtų Jūsų patarimas dvejojantiems?

Saugokite, kiek tik galima, savo nuosavus dantis.
Labai svarbu stengtis, kad neprieitumėte prie tokių situacijų, kai sprendžiamas klausimas apie danties šalinimą. Todėl reikia: skrupulinga individuali burnos higiena, reguliarūs profilaktiniai tikrinimai pas odontologą bei kokybiška odontologija. 

Visgi jei jau toks klausimas iškilo, niekada neskubėkite šalinti danties, neišsiaiškinę visų galimybių jį išsaugoti, ir nebijokite rizikuoti – jūs visada turite šansą išsaugoti dantį. Bandyti tikrai verta.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)