Jau kelias savaites burnoje negyja nedidelė žaizdelė. Ar tai gali gali būti burnos vėžio simptomas? (Vytaras)

Pagrindinė prevencinė priemonė norint išvengti burnos ligų – reguliariai tikrintis pas odontologą. Reikėtų paraginti sveikata rūpintis ir artimuosius.

Burnos arba oralinis, burnos ertmės vėžys – piktybinė liga, galintis atsirasti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Kadangi burnos vėžys sunkiai atpažįstamas, dažniausiai jis aptinkamas jau pažengusios stadijos – mūsų šalyje nustatoma net apie 75–80 proc. tokių atvejų. Šiemet pirmą kartą organizuota burnos vėžio prevencijos savaitė, kuria siekta į šią problemą atkreipti didesnį visuomenės dėmesį.

Ilgai negyjanti žaizdelė ar opa burnoje, ant lūpos – vienas dažnesnių burnos vėžio simptomų. Jei tokia žaizdelė išlieka 3 savaites, pasikonsultuoti su gydytoju būtina. Kiti simptomai, kurių nevertėtų praleisti pro akis, – skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės, gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje.

Burnos vėžiu labiau susirgti rizikuoja vartojantieji tabako gaminius – su šiuo veiksniu siejami 85 proc. ligos atvejų. Didelės įtakos turi ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Esant abiem šiems veiksniams rizika susirgti išauga net keletą kartų.

Šis vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams, šviesiaodžiams, vyresniems nei 45–50 metų žmonėms. Rizika didėja mėgstantiems ilgą laiką degintis saulėje, esant lėtiniam gleivinės dirginimui.

Specialistės komentaras

Artėjant Pasaulinei burnos sveikatos dienai, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorės profesorės Alinos Pūrienės klausiame apie lietuvių dantų ir burnos priežiūros įpročius:

– Burnos ligos – tai ne tik daugeliui pažįstamas ėduonis ir periodontitas. Jų yra labai daug. Žmogus yra įpratęs, kad dažnai tokią ligą, ypač kai ją lydi ūmus skausmas, tereikia iškentėti, ir viskas anksčiau ar vėliau susitvarkys. Tačiau yra ligų, kurios keičia visą gyvenimą.

Ką tik vykdyta burnos vėžio žinomumo akcija parodė, kad žmonės net neįsivaizduoja, jog burnoje gali susiformuoti vėžys. Žmonės daugiau žino tik apie tas vėžines ligas, į kurias atkreipiamas dėmesys.

Akcijos savaitės metu ne tik siekta didinti visuomenės informuotumą apie šią ligą, bet ir ištirta 770 vien tik registruotų dalyvių. Buvo laiku nustatyta vienuolika piktybinių galvos ir kaklo srities onkologinių ligų atvejų.

Rasta ir daugiau kaip 50 ikinavikinių burnos gleivinės ligų. Tokias būkles reikia nuolatos stebėti. Šimtui ištirtųjų buvo diagnozuoti gerybiniai burnos navikai, kurių gydymui reikalinga chirurginė intervencija. Rasta ir daugybė nevėžinių ligų, kurias reikėtų kuo skubiau pradėti gydyti.

Daugelis žmonių buvo siųsti gydyti dažniausiai pasitaikančių bėdų – ėduonies ir periodonto ligų. Šie sutrikimai – blogos burnos higienos pasekmė. Žmogui gali atrodyti, kad jis tikrai tam skiria pakankamai dėmesio ir laiko, tačiau kruopščiai išvalyti visus penkis danties paviršius, išmasažuoti dantenas per vieną minutę neįmanoma.

Nėra stebuklingos pastos ar šepetėlio – svarbiausia, kad susiformuotų prigimtinis burnos higienos poreikis. Individualias priežiūros priemones atsižvelgdamas į jūsų burnos būklę padės parinkti gydytojas.

Taigi pagrindinė prevencinė priemonė norint išvengti burnos ligų – reguliariai tikrintis pas odontologą. Reikėtų paraginti sveikata rūpintis ir artimuosius. Be to, yra tokių ligų, kurių ir gydytojui iš karto nepavyksta nustatyti. Pats pacientas irgi turėtų rodyti interesą, kitą kartą paprašyti atidžiau pažiūrėti, kas jam kelia nerimą. Savo ruožtu odontologas, esant bet kokiam įtarimui, privalo nusiųsti pacientą konsultacijos pas gydytoją onkologą.

Tarp kitko

Higienos instituto duomenimis, 2014 metais Lietuvoje nuo burnos vėžio mirė 248 asmenys.

Daugiausiai gyvybių pasiglemžė burnaryklės piktybinis navikas – 48, gerklaryklės piktybinis navikas – 42 ir burnos dugno piktybinis navikas – 34.