Sunku nuspėti eigą

Nuo vėjaraupių nėra apsaugotas bet kokio amžiaus vaikas, o šios ligos scenarijų nuspėti labai sunku. Lengvą infekciją vaikas gali įveikti ir namuose, o sunkesniais atvejais atsiduriama ligoninėje.

„Stipriau karščiuojantys, varginami gausesnio išbėrimo, intoksikacijos vaikai į ligoninę patenka ne taip dažnai, tačiau, deja, pastoviai. Vėjaraupiai gali sukelti rimtas komplikacijas: smegenų pažeidimą – encefalitą, išsivystyti bakterinė infekcija. Tada gydymas tampa sudėtingesnis, skiriami antibiotikai, gali prireikti ir chirurginio įsikišimo“, – pasakojo vaikų ligų gydytojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis.

Lemia apsigimimus

Ši liga labai pavojinga nusilpusią imuninę sistemą turintiems vaikams, ypač sergantiems onkohematologinėmis ligomis, gydomiems imunosupresiniais – imunitetą slopinančiais – vaistais.

„Tokiems pacientams vėjaraupiai gali būti mirtina liga. Pasitaiko ypač skaudžių atvejų, kai vaikas miršta, nors jokių rizikos veiksnių, atrodo, nebuvo. Laimei, mūsų šalyje taip nutinka nedažnai“, – sakė V.Usonis.

Ši infekcija yra labai pavojinga ir būsimiems naujagimiams. Profesorius pastebėjo, jog beveik kasmet pasitaiko tokių situacijų, kai iš darželio ar mokyklos virusą namo parneša vaikas ir juo apsikrečia besilaukianti mama.

„Sunkiausi yra įgimtų vėjaraupių atvejai. Jei moteris nėra jais persirgusi, ši liga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti rimtų vaisiaus apsigimimų“, – pastebėjo gydytojas.

Gali išberti visur

Vienas pagrindinių simptomų, leidžiantis pirmiausia tėvams įtarti, kad jų vaikas susirgo infekcija – vėjaraupiams būdingas bėrimas. Skirtingai nuo kitų infekcijų, jis gali atsirasti ant viso kūno, taip pat – ir plaukuotoje dalyje.

„Dažniausiai būtent patikrinus galvos odą diagnozė ir yra patvirtinama. Bėrimų gali atsirasti bet kur – tiek akių, burnos gleivinėje, ant lytinių organų“, – sakė specialistas.

Beriama bangomis iki penkių dienų. Tuo metu didžiausia rizika užkrėsti aplinkinius. Beje, tą padaryti vaikas gali jau dvi dienos iki bėrimo pradžios, kai niekaip neįtarsi, kad jis susirgo vėjaraupiais. Pasigavus virusą dažnai pakyla ir temperatūra, tačiau karščiavimas nėra specifinis ligos požymis.

Būtina izoliacija

„Net ir sergant lengviausia ligos forma vaiką būtina izoliuoti nuo kolektyvo. Jis mažiausiai kokių dešimt dienų negali eiti į darželį, mokyklą. Tai tampa ir nemaža socialine problema – juk kažkuris iš tėvų turi likti namie ir prižiūrėti ligonį arba samdyti auklę ir pan.“ – kalbėjo profesorius.

Jis pridūrė, kad anksčiau poliklinikose tokiems pacientams būdavo skirti vadinamieji izoliatoriai, atskiri įėjimai. Dabar situacija norint kreiptis medikų pagalbos yra sudėtingesnė: į namus gydytojai nebevaikšto, o atvažiavus į pirminės priežiūros įstaigą ir vos praėjus koridoriumi visiems ten esantiems asmenims padidėja rizika užsikrėsti. Tai sėkmingai prisideda prie vėjaraupių plitimo visuomenėje.

„Gerai, jei liga nesikomplikuoja. Tačiau tėvai visada turi išlikti atidūs, stebėti vaiko būklę. Be to, nereikėtų jo marginti briliantine žaluma – tai nesumažina bakterinės infekcijos rizikos. Svarbiausia yra laikytis elementarios higienos. Esant reikalui galima vartoti karštį mažinančius vaistus, tačiau ne aspiriną“, – patarė gydytojas.

Rekomenduoja skiepytis

Efektyviausia ligos prevencinė priemonė – skiepai. Tačiau stokojant valstybės lėšų vėjaraupiai Lietuvoje kol kas nėra vakcinomis valdoma liga. Dėl to galima stebėti ir nuolat banguojantį sergamumą.
„Vakcina yra jau kokių 20 metų, užtenka dviejų dūrių – vieno šiandien, kito – po kelių mėnesių, tik ne anksčiau kaip po mėnesio. Tačiau už ją turi susimokėti patys tėvai. Turime atsainų požiūrį į profilaktiką. Reikia ir tėvų, visuomenės aktyvumo, kad situacija keistųsi“, – sakė V.Usonis.

Verta žinoti

Rizika užsikrėsti vėjaraupiais yra vienoda ištisus metus. Tačiau vasarą vaikai dažniau būna lauke, o ne uždarose patalpose, yra veikiami saulės, o tai sudaro prastesnes sąlygas užkratui plisti.

Šaltinis
Temos
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“