Be saiko
Daugelis tikisi vasarą pailsėti nuo nuolatinio skubėjimo, stresų, rūpesčių – juk savaitgaliai praleidžiami dažniausiai gamtos prieglobstyje, iškylaujant, o atostogos dar labiau skatina atsikvėpti, atsikratyti virškinimo sistemos negalavimų. Vis dėlto dažnam atsitinka priešingai – negalavimai ne tik nedingsta, bet net paūmėja.
„Vasara – puikus metas, kai savo organizmo vitaminų ir mikroelementų atsargas galime papildyti valgydami šviežius vaisius, daržoves, tačiau su jų gausa dažnai prasideda ir virškinimo sutrikimai, žarnyno infekcinės ligos, – perspėja Kauno Šilainių poliklinikos Aleksoto pirminės sveikatos priežiūros klinikos vedėja, šeimos gydytoja Rūta Ūsienė. – Daugelis neatsispiria vaisių, ypač uogų, gausai ir praranda saiką: braškių ar kitų uogų vienu prisėdimu suvalgo labai daug. Dėl to dažnam sutrinka virškinimas, padidėja skrandžio rūgštingumas, pučia vidurius.“
Varginamiems padidėjusio skrandžio rūgštingumo žmonėms po besaikio uogų, vaisių valgymo negalavimai dažniausiai paūmėja.
Skrandis gamina rūgštį, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas, tačiau jos perteklius žaloja gleivinę. Tuomet kamuoja skausmas po duobute, už krūtinkaulio, ėda rėmuo, vargina nemalonūs pojūčiai stemplėje. Daugelis žmonių į šiuos simptomus numoja ranka. Išgeria vaistų ar pavartoja liaudies medicinos priemonių, kurios trumpam neutralizuoja susidariusią skrandžio rūgštį. Taip geriausiu atveju tik tuo metu nuslopina nemalonius simptomus, o jų tinkamai negydant gali išsivystyti sunkios ligos.
„Vasarą uogas, vaisius valgyti būtina – tai sveika, bet negalima iš karto sukimšti didelio kiekio: reikia išdalyti mažomis porcijomis ir suvalgyti per kelis kartus, – pataria gydytoja R. Ūsienė. – Be to, vaisius geriau valgyti vienus –
tarp pagrindinių valgymų, nes jei jie bus desertas iškart po pietų, gali paskatinti puvimo procesą žarnyne, vidurių pūtimą, sukelti kitų nemalonių pojūčių virškinimo trakte.“
Paūmėja lėtinės ligos
Šeimos gydytojos R. Ūsienės teigimu, pacientai, sergantys lėtinėmis žarnyno ligomis, ypač uždegiminėmis, turi būti labai atidūs maistui.
Viena dažniausių virškinimo trakto ligų – gastritas. Tai ūminis ar lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kai ji parausta, paburksta, sunkesniais atvejais išopėja.
Susirgus ūminiu gastritu kamuoja skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pilnumo pojūtis skrandyje, nemalonus skonis burnoje. Ligonį pykina, kartais jis gali vemti. Kai kuriais atvejais pakyla temperatūra. Išgydžius ūminį gastritą jis gali daugiau nebesikartoti, bet gali ir išsivystyti į lėtinį.
Valgymas per didelėmis porcijomis pablogina ir žmonių, sergančių funkcine dispepsija, būklę. Šis sutrikimas vargina apie 20–30 procentų Lietuvos gyventojų. Funkcinė dispepsija – tai lėtinė, pasikartoti linkusi liga. Ji pasireiškia nuolatiniu ar vis užeinančiu skausmu skrandžio plote, pilnumo jausmu skrandyje, atsirūgimu, nevirškinimu, pykinimu, kartais vėmimu.
Dispepsija dar vadinama skrandžio tinginio liga: skrandis „tingi“ susitraukinėti, jo raumenys nepakankamai efektyviai maistą išstumia į žarnyną, todėl jis per ilgai užsibūna skrandyje, taip sukeldamas nemalonius pojūčius pilvo srityje.
Infekcijų rizika
Karštomis vasaros dienomis dauguma žmonių savaitgaliais stengiasi ištrūkti į gamtą: važiuoja į sodus, pas gimines į kaimą ar susiruošia popietę praleisti prie ežero, upės. Tačiau gamtoje nėra tinkamų sąlygų maistui laikyti, jį gerai paruošti, todėl didėja rizika susirgti virškinimo trakto ligomis.
„Vasarą žmonės daug keliauja, o kai kelias tolimas, sustoja pailsėti, nusiperka vaisių, kuriuos nuplauti ne visada yra sąlygų. Dažnai juos tik nuvalę servetėlėmis ir patys valgo, ir vaikams duoda. Tokiais atvejais labai didelė tikimybė susirgti žarnyno infekcinėmis ligomis“, – tikina gydytoja R. Ūsienė.
Ilsintis gamtoje galima apsinuodyti netinkamomis sąlygomis laikytais maisto produktais. Patekusios į maistą ligas sukeliančios bakterijos šiltu oru greitai dauginasi, tačiau nekeičia nei produkto skonio, nei išvaizdos. Suvalgius tokio maisto į žmogaus organizmą gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, salmonelių, stafilokokų ir kitų. Todėl reikia neužmiršti saugaus maisto produktų gabenimo, laikymo reikalavimų, paisyti asmens higienos.
„Didelė rizika karštomis dienomis į iškylą vežtis saldžių, kremu įdarytų pyragaičių, kitų kepinių. Jie gali tapti salmoneliozės, kitų ūmių infekcinių žarnyno ligų protrūkių priežastimi“, – perspėja šeimos gydytoja.
Renkantis produktus iškylai būtina prisiminti, kad karštyje jie genda greičiau ir gali tapti netinkami, nors jų tinkamumo vartoti laikas dar nepasibaigęs.
Apsinuodijimo maistu, užkrečiamosios žarnyno infekcijos požymiai: pykina, pakyla temperatūra, skauda skrandį ar pilvą, vemiama ar viduriuojama. Tokiu atveju reikia skubiai kreiptis į medikus.
Kepsniai – išbandymas
Negalavimų priežastimi gali tapti ir netinkamai paruoštas maistas. Karštą dieną riebus, sotus, aštrus maistas virškinamas sunkiau ir gali sukelti virškinimo sutrikimų, pilnumo jausmą, galvos skausmą.
„Vasara – kepsnių metas, bet visur reikia saiko, – tvirtina šeimos gydytoja R. Ūsienė. – Jei dieną žmonės keliavo, pramogavo, mažai valgė, o vakare ima kepti kepsnius, šašlykus, tai dažnai nebejaučia saiko ir persivalgo. Skrandžiui suvirškinti iš karto daug riebaus, sunkaus maisto – papildomas darbas. Be to, dar gali prisidėti ir žarnyno infekcija.“
Šašlykai, kepsniai turi būti gerai iškepę, tada žus pavojingos bakterijos. Tas pats pasakytina ir apie ant iešmo kepamas vištas. Priešingu atveju galima susirgti salmonelioze, listerioze, kampilobakterioze.
Neturint šaldymo įrangos nepatartina imti į kelionę pieno produktų, vištienos gaminių, mėsos vyniotinių, šaltienos, kepenų pašteto, blynelių su mėsa, daržovių mišrainių, pyragėlių su kremu. Produktai vakuuminėje pakuotėje taip pat nebūtinai saugūs: joje susikaupus skysčiams, smarkiai kintant laikymo temperatūrai gali sparčiai daugintis ligas sukeliantys mikroorganizmai. Bet koks sugedęs maistas yra nuodai.
Virškinimo sistema svarbi organizmą aprūpinant maisto medžiagomis, nuo jos priklauso ir bendra sveikata. Įvairūs virškinimo trakto negalavimai blogina gyvenimo kokybę.
„Norint išvengti virškinimo sistemos sutrikimų, reikia valgyti penkis kartus per dieną, ką rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija. Maistas turi būti įvairus, visavertis, o vasarą, per karščius, – neriebus, lengvai virškinamas“, – pataria šeimos gydytoja R. Ūsienė.
Vasaros mitybos ypatumai
Norėdami išvengti virškinimo sistemos sutrikimų valgykite pusryčius, pietus ir vakarienę, o geriausiai – 5 kartus per dieną.
Valgykite reguliariai, nedidelėmis porcijomis, su saiku.
Uogų, vaisių nemaišykite su kitu maistu.
Mažinkite cukraus, druskos, riebalų vartojimą.
Stenkitės atsisakyti pusfabrikačių ir kuo dažniau gaminkite maistą patys (geriausiai tinka virti ir garuose ruošti patiekalai).
Venkite aštrių, rūkytų, konservuotų, riebių, saldžių produktų, keptų riebaluose patiekalų, gazuotų ir alkoholinių gėrimų.
Tai įdomu
Skrandis maistą sutrina į mažesnes nei 2 mm skersmens daleles ir tik tada leidžia joms patekti į žarnyną. Paprastiesiems angliavandeniams, pavyzdžiui, tortui, pyragėliams ar cukrui, susmulkinti reikia maždaug 2 valandų.
Baltymai ir riebalai skrandyje išlieka daug ilgiau. Skrandis didkepsnį virškinti gali net 6 valandas. Būtent todėl angliavandenių kupinas maistas pasotina greičiau, bet sotumo jausmas po riebaus patiekalo išlieka ilgiau. Baltymams virškinti reikia daugiau energijos.
Vidutinis laikas, kurį maistas praleidžia organizme – 1 diena. Kai kurie žmonės viską suvirškina per 8 valandas, kiti – per tris su puse dienos.
