Jaučiatės aktyvus ir linksmas arba, priešingai, mieguistas ir paniuręs – tai daugiau ar mažiau priklauso ir nuo oro. Daugelio iš mūsų savijauta jautriai reaguoja į oro temperatūros pokyčius, ciklonų ir anticiklonų judėjimą, atmosferos slėgio pasikeitimą.
Siekdamas prisitaikyti prie naujų oro sąlygų, organizmas eikvoja papildomas jėgas. Vis dėlto kai kurių žmonių organizmuose vidiniai pasikeitimai arba šiek tiek atsilieka, arba visai nevyksta. Tokie žmonės itin stipriai jaučia oro pokyčius. Pažeidžiama pagrindinių reguliuojančių sistemų – nervinės, endokrininės, imuninės – sąveika. Tokį liguistą organizmo atsaką specialistai vadina meteopatine arba meteotropine reakcija.
Rizikos grupės
Sergantys lėtinėmis ligomis itin jautriai reaguoja į oro pokyčius. Širdies ir kraujagyslių ligomis bei reumatizmu sergančių grupėje priklausomybė nuo oro būdinga net 70 procentų, o astma – 90 procentų žmonių.
Vaikų adaptacijos mechanizmai, atsakingi už organizmo ryšį su išoriniu pasauliu, dar nesusiformavę, o paauglių nors ir susiformavę, bet dėl hormonų pertvarkos nėra stabilūs. Todėl mūsų atžalos gamtos „kataklizmų“ metu dažniau mus liūdina prastu elgesiu ir blogais pažymiais.
Moterys akivaizdžiai jautriau reaguoja į oro kaprizus. Ši specialių hormonų sąlygota reakcija moterims pasireiškia tris kartus dažniau nei stipriosios lyties atstovams.
Pagyvenę žmonės taip pat sunkiai atlaiko prasto oro „smūgius“.
Gimimo data taip pat turi įtakos mūsų reakcijai į oro pokyčius. Polinkį meteopatijai turi tie žmonės, kurie gimė žemo saulės aktyvumo laikotarpiu. Tai yra 1943-1944, 1953-1954, 1963-1965, 1974-1975, 1985-1987 ir nuo 1995 iki 1999 metų.
Miesto gyventojai du su puse karto dažniau skundžiasi oro pasikeitimo nulemta prasta savijauta nei tie, kurie gyvena kaimuose. Miestiečiai didžiąją dalį laiko praleidžia dirbtinėje aplinkoje ir pernelyg retai būna lauke, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie gamtoje vykstančių procesų.
Neseniai sirgusieji ligomis, kurios nualina organizmą – gripu, angina, plaučių uždegimu. Dažnai po šių ligų meteopatinė reakcija pasireiškia tarsi savotiška komplikacija.
Viršsvorio turintys žmonės taip pat beveik visada jautriau reaguoja į oro pokyčius nei tie, kurių kūno masės indeksas atitinka normas.
Kiti rizikos faktoriai: itin sėslus gyvenimo būdas, kai žmogus daugiausia laiko sėdi arba guli; žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas.
Testas: kaip veikia jūsų klimato kontrolė?
1. Ar meteorologinė prognozė gali pagerinti arba pabloginti jūsų nuotaiką?
2. Naujienų programą žiūrite tik norėdami išgirsti orų prognozę, o įlindę į internetą pirmiausiai atsidarote hidrometeorologijos centro tinklalapį?
3. Ar jus vargina karštis ir saulė?
4. Rytais jums norisi ilgiau pasivolioti lovoje nepriklausomai nuo to, kokius orus žadėjo sinoptikai?
5. Į kalnus, prie jūros ar į sodą – per atostogas važiuosite ten, kur geriau jaučiatės?
6. Ar jūsų aktyvumas, gebėjimas dirbti ir susikoncentruoti priklauso nuo sezono ir šaltuoju metų laiku jie padidėja?
7. Ar galite nuspėti rytdienos orus pagal savo savijautos pokyčius?
Testo rezultatai
1-2 teigiami atsakymai
Jūsų vidinė klimato kontrolė veikia puikiai. Net jeigu ir jaučiate nežymų diskomfortą – silpnumą, mieguistumą, prastesnę nuotaiką – tai yra visiškai normalu. Mes negalime visiškai nejausti mus supančioje aplinkoje vykstančių pokyčių, nes patys esame gamtos dalis.
3-5 teigiami atsakymai
Oro permainos jums kelia savijautos problemas: skauda galvą, sutrinka miegas, kyla nerimas, irzlumas, neturite jėgų. Iš pradžių pasitikrinkite sveikatą, kad įsitikintumėte, jog rimtų sveikatos sutrikimų nėra. Pradėkite rašyti oro stebėjimo dienoraštį – jame mėnesį kasdien fiksuokite oro temperatūrą, drėgnumą, atmosferos slėgį, kritulius.
Jame taip pat skrupulingai aprašykite savo fizinę ir emocinę būklę – kokia buvo nuotaika, ar padarėte visus planuotus darbus, ar greitai pavargote? Išsiaiškinę ryšį tarp oro sąlygų ir savijautos, išmoksite įspėti liguistas reakcijas ir jas valdyti.
6-7 teigiami atsakymai
Panašu, kad klimato kontrolės funkcija jūsų organizme išjungta. Tyrimai rodo, kad nepalankiomis dienomis tokių žmonių kraujyje išauga leukocitų kiekis. Tai įprasta organizmo reakcija į uždegimus ir infekcijas. Kitaip tariant, meteopatų organizmai nuo oro ginasi taip pat rimtai, kaip nuo realių ligų. Keičiantis orui tokie žmonės jaučiasi labai blogai. Jeigu esate priklausomas nuo oro – nelaukite gamtos malonių – kada pasitaisys oras ir savijauta vėl pagerės. Pasikonsultuokite su gydytoju (terapeutu ar neurologu) ir laikykitės jo rekomendacijų.
Patarimai, kaip „susigyventi“ su oru
Renkitės pagal orą – jeigu lyja, reikia guminių batų ir lietpalčio, jeigu karšta – pakaks ir šortukų su palaidine. Įpraskite ne tik pagal orą rengtis, bet ir priklausomai nuo jo pasirinkti tinkamą veiklą. Taip išsaugosite gerą nuotaiką ir nesijausite priklausomas nuo oro pokyčių.
Būkite arčiau gamtos tiesiogine prasme. Pasivaikščiokite parke, stenkitės leisti savaitgalius kaime. Visa tai teigiamai veikia kūno ir sielos imunitetą – vadinasi sumažina jautrumą orui ir priklausomybę nuo jo.
Neatsiribokite nuo gamtos. Nemėgstantis oro žmogus dažniausiai stengiasi jo išvengti. O reikėtų elgtis priešingai. Čia kaip tame posakyje – nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Išeikite bent jau į balkoną, įsižiūrėkite į lietaus lašus, atkreipkite dėmesį, kaip keičiasi gamtos kvapas, spalvos ir garsai.
Susikurkite sau užuovėją. Jaukus krėslas su minkštu pledu, šiltos kojinės, gražus puodelis, sklidinas kavos ar šokolado. Jeigu susikursite panašią vietelę, jums bus kur kas paprasčiau sulaukti oro pagerėjimo. Net ir darbo vietoje įmanoma kažką panašaus susikurti – padėkite ant stalo vazelę su gėlėmis, mylimojo nuotrauką ar vaikų piešinius.
Vertinkite bet kokį orą. Stenkitės įžvelgti bet kokio oro pliusus. Ir darykite tai staigiai – vos išgirdę orų prognozę. „Stipriai atšals? Blogai, teks atidėti žygį slidėmis. Bet vietoj to galima būtų pasikviesti svečių. Jie per tokį šaltį irgi tikrai niekur neis“. Idealu, jeigu džiaugsmą sukelia bet kokia orų prognozė, išskyrus gamtos kataklizmus.
Kalbėkite apie orą tik gerai. Žodžiai – mus supančios aplinkos dalis, jie stipriai mus veikia. Pabandykite savaitę kasryt atėję į darbą pasiskųsti oru: „Niūru, šlapia, nekenčiu“. Kitą savaitę kasryt stenkitės džiaugtis: „Nuostabus rytas, nepaisant nieko“. Pajauskite skirtumą! Juk plačiąja prasme mes patys susikuriame orą. Tokį, kokio norime.
