Pasak Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, prostatos vėžio prevencija yra gerokai svarbesnė nei gydymas.
„Deja, mes ne viską žinome apie vėžio, taip pat ir prostatos, prevenciją. Tačiau moksliniai tyrimai įrodė, kad sveika gyvensena leidžia išvengti šios ligos arba gerokai ją atitolinti. Ar mes galime pagerinti savo gyvenseną ir išvengti rizikos faktorių, kurie skatina šią ligą? Tikrai taip“, – įsitikinęs profesorius.
Jo teigimu, net ir tuomet, kai diagnozuotas vėžys, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę. Suprantama, jei ligos formos – agresyvios, „vien mityba nepadės, prireiks ir gydymo. Tačiau visada rekomenduojame ir pasveikusiems, ir po radikalaus gydymo laikytis dietos ir būti fiziškai aktyvesniems“.
Rytiečiai rimčiau žiūri į mitybą
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos narys Pilypas (73 m.) portalui pasakojo, kad šių metų liepą suėjo ketveri metai, kai dėl padidėjusios prostatos jam atliktas specifinio antigeno tyrimas ir paskirtas stebėjimas. Vyras įsitikinęs, kad gyvenimo kokybė ir sveikata labai priklauso nuo mitybos.
„Visiškai sutinku. Ji svarbi, nėra kito pasirinkimo. Rytuose daug rimčiau žiūri į mitybą ir įpročius, tai – išvis ritualas. O Vakaruose mes ne taip jos žiūrime“, – teigė Pilypas.
Jis tvirtino, jog per tuos ketverius metus jis tik šiek tiek pakeitė mitybą, mat ir anksčiau laikėsi mitybos režimo.
„Kaip sakiau, mano vėžio forma yra pasyvi, ne agresyvi. Be to, mano mityba ir anksčiau nebuvo piktybiška, prisižiūrėjau. Matot, ir mano fizinė forma tikrai puiki. Tad nedaug ką keičiau. Tiesa, mėsos suvalgau mažiau – tik kartą per savaitę. O žuvies dieną pasidarau, kai tik sugalvoju, mat gyvenu sodyboje, pats ją auginu. Valgau daug daržovių ir vaisių, turiu sodą, žemė visada užaugina. Na, gal daugiau pomidorų pradėjau valgyti“, – portalui pasakojo Pilypas.
Maistas palaiko gyvybę
„Pirmiausia vėžys veikia žmonių emocijas. Lygiai taip pat, kaip ir maistas. Blogai, kai susirgus dingsta apetitas. Bet taip jau būna. Vis dėlto bet kurioje – prevencijos ar ligos – situacijoje svarbu prisiminti, kad maistas yra gyvenimo palaikymo šaltinis, todėl produktus reikia rinktis taip, kad jie užtikrintų sveikatą ir teiktų gyvenimo džiaugsmo“, – įsitikinusi gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.
Specialistų rekomendacijos paprastos: kasdien žmogui reikia suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių ir 300 g vaisių, o maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų.
Ji priduria, kad pagrindinė priežastis, dėl ko civilizacijos ligos ima viršų, yra ta, kad mes skubame ir esminiams gyvenimo momentams nebeskiriame pakankamai dėmesio: „Gyvenimas duoda galimybių, tik mes jas išnaudojame ganėtinai keistai. Užmirštame save. Bet kasdien bėgdami privalome prisiminti save ir užtikrinti pagrindinius gyvybės poreikius: tinkamą miegą, pakankamą fizinį aktyvumą ir, be abejo, reguliarų, skanų, malonų valgymą“.
Nėra stebuklingų produktų
Pasak dietologės, kasdien atliekama daug įvairiausių produktų tyrimų, tiriamas jų poveikis sveikatai, atrandama vis naujų maistinių medžiagų.
„Kartais nutinka taip, kad tie mažieji moksliniai tyrimai praslysta į viešumą. Taip atsiranda vadinamieji stebuklingi maisto produktai, kurie tampa panacėja nuo įvairių ligų. Tačiau tiek pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), tiek dietologai, tiek įvairios vėžio prevencija užsiimančios institucijos aiškiai įrodė kelis teiginius, susijusius su vėžio prevencija, į kuriuos rekomenduojama įsiklausyti“, – aiškino E. Gavelienė.
Atmerkti akis
O specialistų rekomendacijos paprastos: kasdien žmogui reikia suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių ir 300 g vaisių, o maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų.
„Skaidulų gaunama valgant kruopas, daržoves, vaisius. Tačiau jų Lietuvos gyventojai vartoja per mažai. Ne tiek svarbu forma, t. y. švieži ar termiškai paruošti patiekalai, kiek reikiamas jų kiekis“, – įsitikinusi E. Gavelienė.
Tiek sveikam, tiek sergančiam labiau atkreipti dėmesį reikėtų į tas daržoves, kurios turtingos biologiškai aktyvių medžiagų.
„Kryžmažiedžių grupės daržovės – brokoliai, kaliaropės, lapiniai kopūstai ir kt. – naudingos visiems. Svarbu į kasdienį racioną įtraukti turinčių likopenų ir karotinoidų (pomidorus ir morkas), – vardino gydytoja dietologė. – Pasakysiu, kad visus mums reikalingus vaisius ir daržoves savo krašte turime, nėra sezono, kad jų nebūtų. O klausiantiems, ką daryti žiemą, galiu atsakyti: atmerkti akis ir pažiūrėti, ką valgė mūsų seneliai. Žiemą pilna ropinių daržovių“.
Deja, ar, beje, o trukmė ilgėja
Dažnai sakoma, kad šiuolaikiniai produktai nebėra tokie maistingi ir turtingi vitaminų, mineralinių ir kitų reikalingų medžiagų, kokie buvo seniau. Tad portalas pasiteiravo, ar vertėtų savo mitybą paįvairinti maisto papildais ir vitaminais.
„Pirmiausia reikia išmokti suvalgyti tą nustatytą daržovių ir vaisių normą. Ji nėra tokia reikšmingai didelė. O tik tada žiūrėkime, ko organizmui trūksta. Gal pakaks padidinti tam tikro produkto kiekį? Norėčiau pasakyti, jog dietologijos tikslas yra pasiūlyti žmogui ne papildą, o būtent maisto produktą ar tam tikros sudėties komponentus, kad jis galėtų ne tik sveikai, bet ir komfortiškai gyventi, – tvirtino E. Gavelienė. – Žinoma, palyginti su tais produktais, kuriuos valgė urvinis žmogus ar viduramžiais, net praėjusiame šimtmetyje, šiuolaikiniai skiriasi. Bet gyvenimas nestovi vietoje. Deja, ar, beje, kaip besakytume apie tą „blogą“ mūsų maistą, bet gyvenimo trukmė vis dėlto ilgėja. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per ketverius metus ji pailgėjo dvejais metais. Tad mes gyvename puikiai“.
Išmokti gerai maitintis
Renginyje dalyvavęs virtuvės šefas, „Kulinarijos studijos“ įkūrėjas italas Gian Luca Demarco ir visus vaišinęs skania, sveika folijoje kepta žuvimi su daržovėmis pastebėjo, kad Lietuvos žmonės neturi laiko gerai maitintis, bet jis rekomendavo to išmokti, pradedant mokyti jau darželinukus.
Energingasis ir linksmasis virtuvės šefas įsitikinęs, jog PSO sveiko maisto piramidė sukurta pagal italų mitybos įpročius.
„PSO mitybos piramidė yra artimiausia Italijai. Kurdama ją, rėmėsi dviem tautomis – italais ir japonais. Bet italai nugalėjo. Galit, jei norit, tą piramidę vadinti Viduržemio jūros dieta. Bus tas pats“, – portalui sakė G. L. Demarco.
Paklaustas, ar Lietuvoje jam pavyksta sveikai itališkai maitintis, nusijuokė: „Aišku! Nes aš gaminu savo maistą! Bet ne tiek svarbu, kokį – itališką ar ne – valgai. Svarbu namie pasigaminti. Juk kavinėse nesižudysi ar ne?“.
Renginyje dalyvavusių specialistų išsakytos rekomendacijos (ne tik onkologinių, bet ir širdies bei kraujagyslių, kitų ligų prevencijai)
Prof. F. Jankevičiaus:
pirmenybę teikti šviežioms daržovėms ir vaisiams. Vėžio (ypač prostatos) riziką mažina brokoliai, granatai, jų sultys ir ciberžolė;
dažnas raudonos mėsos vartojimas priskiriamas vėžio rizikos faktoriams. Vietoj jos verčiau rinktis paukštieną ar žuvį;
visiškai nerekomenduojama atsisakyti mėsos produktų. Tik jų nereikėtų valgyti kelis kartus per dieną, pakaks kartą per savaitę. Ir geriau – ne rūkytus;
vietoj riebių pieno produktų verčiau rinktis liesus: pieną, varškę, jogurtą;
be jokios abejonės, labai svarbus fizinis aktyvumas. Jei nėra laiko ar galimybių, patartina kasdien bent po pusvalandį pasivaikščioti patogiu laiku ir tempu.
Doc. dr. E. Gavelienės:
maitintis reguliariai, skaniai, mėgaujantis;
prisiminti, kad nėra visiems tinkančio stebuklingo produkto, jie visiems – labai individualūs;
tiek valgant mėsą, tiek pasirinkus vegetarizmą, galima užtikrinti gerą sveikatos būklę. Bet mityba turi būti subalansuota;
kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 0,5 kg daržovių ir 300 g vaisių, o maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulų;
pageidautina vaisius vartoti atskirai, tarp valgių. Laikas – individualus, t. y. kai kurie gali valgyti bet kuriuo metu, bet yra tokių, kuriems rekomenduojama pirmoje dienos pusėje;
vanduo žmogui yra gyvybiškai būtinas. Organizmas gamina jį, tačiau nepakankamai. Todėl privalu jo gerti. Europinė dietologija rekomenduoja vienam ūgio centimetrui – apie 10 ml vandens. Taigi apie porą litrų kasdien;
suaugę žmonės dažnai painioja alkį ir troškulį; todėl kartais vietoj valgio patartina atsigerti;
be tinkamos subalansuotos mitybos, labai svarbus tinkamas miegas ir pakankamas fizinis aktyvumas.
