Grėsmingi pakitimai
„Apgamai – tai pigmentiniai odos dariniai, kuriuose susikaupę daug pigmento melanino. Dėl kokių priežasčių jie atsiranda, nėra žinoma“, – teigia Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė.
Bet koks odos darinys dar nėra apgamas. Kartais žmonės painioja apgamus ir pigmentines dėmes arba seborėjinę keratozę (raginį darinį). Apgamas – gerybinis odos darinys, tačiau gali ir suvėžėti. Reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, kai kinta apgamo dydis, paviršiaus ir pakraščių forma, spalva (jis patamsėja ar parausta), apgamo vietoje niežti, dilgčioja, peršti. Taip pat pažeidus apgamą.
„Kai apgamas keičiasi arba bent jau žmogų apninka neramios mintys dėl jo, būtina apsilankyti pas medikus, – tvirtina dermatovenerologė A. Kajutytė. – Dauguma gydymo įstaigų turi šiuolaikinę diagnostinę aparatūrą – dermatoskopus, siaskopus, kuriais nustatoma odos darinių būklė. Aparatas padidina odos darinių vaizdą daugybę kartų. Ekrane matomi parametrai – darinio dydis, struktūra, kraštai, grublėtumas, pigmentacijos tolygumas, spalva – leidžia įvertinti jo rizikos suvėžėti laipsnį.“
Tyrimas skaitmeniniu dermatoskopu neskausmingas – užtenka pasirinktus paciento odos darinius nufotografuoti ir jie iškart matomi kompiuterio ekrane. Padidinus vaizdą galima stebėti ne tik darinio paviršių, bet ir gilesnį sluoksnį.
„Gauti duomenys kaupiami kompiuterio duomenų bazėje. Taip galime stebėti darinių kitimą. Po metų, pavyzdžiui, atėjus pacientui vėl pasitikrinti, duomenis galime palyginti, jie naudingi tolesnei diagnostikai, – tvirtina gydytoja A. Kajutytė. – Jei odos dariniai gerybiniai, nekinta, pakanka pas gydytoją apsilankyti kartą per metus ir išsitirti. Jei nustatome, kad tai piktybinis, metastazuojantis navikas, ligonį siunčiame gydytis pas onkologus.“
Melanomos rizika
Pačiam žmogui sunku suprasti, ar apgamas pavojingas, ar ne. Kartais jokių įtarimų nekeliantis taškelis gali pridaryti daug bėdos.
„Visi apgamai, pigmentinės dėmės yra ikivėžiniai dariniai, bet tik gydytojai gali pasakyti, ar jie jau kelia susirūpinimą, ar pakanka jiems paprasto paciento dėmesio – stengtis jų nedirginti, neerzinti įvairiomis priemonėmis, – aiškina Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja. – Būna, kad netyčia pažeistas apgamas užgyja be jokių pasekmių ir toliau gražiai „draugauja“ su savo šeimininku, tačiau pasitaiko ir liūdnesnių atvejų. Tuomet tokį darinį geriau pašalinti. Ta pašalinta medžiaga tiriama histologiškai ir nustatoma, ar navikas piktybinis, ar gerybinis.“
Agresyviausias odos vėžys – melanoma. Apie 30 proc. melanomų išsivysto iš supiktybėjusio apgamo. Apgamas gali pavirsti į melanomą, jei bus nuolat dirginamas, užkliudomas aprangos, avalynės, diržų, skutantis ar šukuojant plaukus.
„Yra žmonių, kurie mėgsta krapštyti kiekvieną dėmelę ant kūno. Taip dažnai nukenčia ir apgamai. Bandant plėšti, nuimti paviršių, apgamas suerzinamas, prasideda uždegimas, infekcija. Užuot buvęs ramus, nekaltas apgamėlis staiga supyksta, pradeda didėti, kraujuoti“, – pasakoja gydytoja A. Kajutytė.
Didelė rizika apgamams supiktybėti – tai nesaikingas deginimasis saulėje, soliariumuose. Ultravioletiniai saulės spinduliai skatina apgamo augimą, didėjimą, kitus pokyčius. Įdegusio žmogaus įvaizdis tebėra gajus, tad daugelis nekreipia dėmesio į medikų perspėjimus apie riziką susirgti odos vėžiu. Pavojingiausia per daug ultravioletinių saulės spindulių gauti iki 18 metų, nes nuo tada dažniausiai prasideda piktybėjimas. Neigiamas saulės poveikis paprastai pasireiškia po ilgo laiko.
Pradėjęs piktybėti apgamas didėja, storėja, keičiasi jo spalva, kraštai. Jei atsiranda naujas odos darinys ir neišnyksta per porą mėnesių, reikia kreiptis į dermatologą, kad jis nustatytų, kokia tai liga. Jokiu būdu nevalia į odos dėmes numoti ranka, „nurašyti“ kaip senatvines ar atsiradusias nuo saulės – bet kuri iš jų gali būti vėžinis navikas.
Medikai pataria akyliau stebėti apgamus ant krūtinės, nugaros, veido – tų kūno vietų, kurios gauna daugiausia saulės spindulių.
„Ypač didelę klaidą daro tie žmonės, kurie įsivaizduoja, kad yra saugūs, nes neva nesidegina, prie vandens telkinių tik maudosi, strikinėja, – tvirtina gydytoja A. Kajutytė. – Iš tiesų, būdami vandenyje gauname dvigubą spindulių dozę – tiesiogiai iš viršaus nuo saulės ir nuo vandens, kuris veikia kaip veidrodis. Saulės spinduliai atsispindi nuo vandens ir grįžta į viršų – į besimaudančius žmones. Jie dažniausiai nudega viršutinę kūno dalį – krūtinę, pečius, veidą. Todėl kartais žmonės nustemba: nebuvau saulėje, negulėjau, o taip stipriai maudydamasis nudegiau.“
Saulė gali būti pavojinga ir vartojantiesiems vaistus.
„Jei žmogus serga kokia nors liga, turi žinoti, kokius vaistus vartojant negalima būti saulėje, – perspėja dermatovenerologė. – Yra vaistų, kurie odą padaro jautresnę saulės spinduliams, ir tuomet ji nudega per tokį trumpą laiką, kad nevartojant vaistų nė nesureaguotų. Net ir per dešimt–dvidešimt minučių gali nudegti labai stipriai, kartais netgi prasideda fotodermatitas – vartojant tam tikrus vaistus saulės spindulių sukeltas dermatitas.“
Pigmentinių dėmių ant kūno atsiranda ir tuomet, kai moterys kaitinasi saulėje pasidariusios makiažą, pasikvėpinusios, išsitepusios kvapiais kremais.
„Parfumuotų kremų, kvepalų, dažų sąveikos su saule rezultatas – pigmentinės dėmės“, – pabrėžia gydytoja.
Savigydos pasekmės
Vieni apgamai įgimti, kiti atsiranda bėgant laikui. Būna, kad tam tikru gyvenimo periodu jų smarkiai padaugėja.
„Jei apgamų padaugėjo šiandien, tai nereiškia, kad dėl to, kas vyko vakar. Sunku pasakyti, kokie dalykai lemia jų atsiradimą. Tai priklauso ir nuo to, kiek kasmet gauname saulės, ir nuo kitų mus veikiančių nuo pat gimimo veiksnių, – aiškina dermatovenerologė A. Kajutytė. – Organizmo apsauginės funkcijos nėra beribės. Apgamai, pigmentinės dėmės rodo ir organizmo sukauptų toksinų kiekį, nes per odą šalinama daug įvairių toksinių medžiagų. Yra įvairių teorijų.
Pastebėta, kad valant organizmą, atkuriant organų, sistemų funkcijas, siekiant sveikai gyventi, maitintis, pasirodo teigiamų odos pokyčių. Kai kurios papilomos, keratozės, įvairios pigmentinės dėmelės pačios išnyksta lyg ir nieko nedarant, negydant.“
Gydytoja perspėja nesigydyti patiems, jei apgamas kelia nerimą, kreiptis pagalbos į medikus.
„Kartais pasekmės būna labai liūdnos, kai pakitęs, pažeistas apgamas gydomas namų darbo kremais, žolelėmis“, – tvirtina A. Kajutytė.
