Sulčių nauda sveikatai: kokias geriausia gerti, o kokiomis geriau nepiktnaudžiauti

 (10)
Visi žinome, kad vaisių, uogų, daržovių sultys yra ne tik skanus gėrimas, tačiau ir vertingas maisto produktas bei gydomoji priemonė. Sultis spaudžiame namie, užsisakome kavinėje ar renkamės konservuotas parduotuvėje.
© Shutterstock nuotr.

Manoma, kad kasdien išgėrus vieną stiklinę įvairių sulčių, nereikia gerti maisto papildų kapsulės. Neapkrauname ir virškinimo sistemos, kuriai netenka tiek morkų ar burokėlių virškinti. O ir vaikams lengviau įduoti jų pamėgtų sulčių, negu prikalbinti suvalgyti vaisių dubenėlį.

Tad kuo sultys naudingos?

80-95 proc. sulčių sudaro vanduo. Vanduo greitina medžiagų apykaitą, aktyvėja skrandžio ir žarnyno veikla.

Cukrūs gliukozė ir fruktozė aprūpina kalorijomis.

Organinės rūgštys stiprina žarnyno peristaltiką bei skrandžio sulčių sekreciją, žadina apetitą, aktyvina virškinimą. Ypač naudinga vaisių sultyse esančios citrinų ir obuolių rūgštys. Jų pagalba užkertamas mikroorganizmų dauginimasis. Numalšinamas pilvo skausmas, pilvo gurgimas, sunkumas skrandyje, virškinimo sutrikimai.

Atsargiai, esant opaligei, paūmėjus gastritui ir pankreatitui, negalima gerti rūgščių sulčių, nes jos didina skrandžio rūgštingumą.

Pektininės medžiagos susidaro vaisiams nokstant. Visi pektinai vertinami maisto pramonėje, jie drebučių pavidalu paverčia džemus, želė, pastiles. Organizmas pektinus blogai virškina, juos pašalina iš organizmo kartu su kenksmingomis tulžies rūgštimis.

Pektinai sugeria virškinimo trakto bakterijas, tuo gerindami virškinimą, stabdydami puvimo procesą, absorbuoja sunkiuosius metalus, radioaktyvias medžiagas. Pektinų daug obuoliuose, morkose, erškėčiuose, serbentuose. Išgėrus minėtų sulčių, praeina pilvo spazmai, pilvo diegliukai vaikams.

Sultyse gausu vitaminų. Daugiausia C, P,E, B2, B6, A, K. Kai žmogui trūksta vitaminų, išsivysto avitaminozė, sutrinka fermentų veikla. Sultyse esantis vitaminas C (askorbo rūgštis) didina organizmo atsparumą ligoms. Kai vargina bronchitas, plaučių uždegimas, sloga, sinusitas, gripas, peršalimas – reikia gerti daug C vitamino turinčias šermukšnių, šaltalankių, spanguolių, gervuogių sultis.

Rauginės medžiagos suteikia vaisiams aitroką skonį. Vaisiai, turintys rauginių medžiagų, vartojami nuo viduriavimo, apsinuodijus, kai kamuoja burnos gleivinės ligos ir žarnyno gleivės uždegimas. Šių medžiagų gausu obuoliuose, šermukšniuose, mėlynėse ir jų sultyse.

Mineraliniai junginiai – mikro ir makroelementai reguliuoja hormonų, fermentų veiklą, įeina į visų organų ir audinių sudėtį. Kalcio reikia kaulams (žemuogės, avietės), geležies reikia kraujui (avietės, granatai), jodo- endokrininėms liaukoms (spanguolės, serbentai).

Vaisių kvapas priklauso nuo eterinių aliejų. Sultys spaudžiamos iš prinokusių, sveikų, šviežių vaisių, uogų, daržovių. Sultys gaminamos: natūralios be priedų, mišiniai skoniui pagerinti, su minkštimu ir su cukrumi. Naudingiausios su minkštimu, nes į jas patenka valgomoji dalis. Tai pomidorų, abrikosų, slyvų sultys.

Obuolių sulčių nauda

Lietuvoje daugiausia sulčių spaudžiama iš obuolių, nes obelims tinka klimatas, jos veda gausų derlių. Obuoliai yra nekaloringi ir vitaminų juose nėra daug. Tačiau šie vaisiai naudingi organizmui dėl didelio pektinų, mineralinių medžiagų kiekio.

Obuoliai ir jų natūralios sultys tinka laikantis dietos, sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, sergant mažakraujyste, podagra, šlapimo takų infekcija, (kaip šlapimą varanti medžiaga), esant vidurių užkietėjimui, žarnų katarui. Sultys stiprina nervų sistemą, tinka dirbantiems protinį darbą.

Šviežios sultys – tai jaunystės, sveikatos ir energijos eliksyras. Pasilepinkime jomis kasdien!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Mažojo kauniečio istoriją medikai vadina stebuklu (3)

Kaunietė Berta Gelažė augina penkių mėnesių pirmagimį Vėją, sergantį itin reta odos liga – įgimta ichtioze.

Kaip per žiemą nepavirsti meškomis? (12)

Praūžus žiemos šventėm, kai svarstyklės tampa priešu, dažna moteris sau prisiekia: šiais metais nevalgysiu saldumynų ir pradėsiu sportuoti, kol veidrodyje matomas rezultatas bent kažkiek mane džiugins. Tačiau entuziazmas dingsta vos per kelias dienas ir šaltojo metų laiko sąlygotas riebalų kaupimo mechanizmas nugali mūsų valią. Bet nereikia nusivilti savimi, tereikia žengti pirmuosius žingsnius, kurie padės ištrūkti iš užburto rato.

K. Lagerfeldo 3D dieta: teks atsisakyti vieno produkto (2)

Šventinis laikotarpis mus apdovanojo džiugiomis akimirkomis su šeima ir artimais žmonėmis. Godžiai skanavome šventinį maistą, mėgavomės pokalbiais prie vyno taurės, kol galiausiai šventės pasibaigė, o priaugti kilogramai liko.

Ar tinkamai maitinatės, parodys šlapimo tyrimas (3)

Jungtinės Karalystės mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo, Newcastle‘o ir Aberystwyth‘o universitetų (The Imperial College London, Newcastle University and Aberystwyth University) sukūrė šlapimo testą, galintį atskleisti, ar tinkamai maitinamės, – rašo bbc.com.

Testas „Ar esi emocinis valgytojas/a?“ (3)

Valgote todėl, kad esate alkani, ar dėl kitų šimto priežasčių? Pasitikrinkite.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.