Sulčių nauda sveikatai: kokias geriausia gerti, o kokiomis geriau nepiktnaudžiauti

 (10)
Visi žinome, kad vaisių, uogų, daržovių sultys yra ne tik skanus gėrimas, tačiau ir vertingas maisto produktas bei gydomoji priemonė. Sultis spaudžiame namie, užsisakome kavinėje ar renkamės konservuotas parduotuvėje.
Sulčių nauda sveikatai: kokias geriausia gerti, o kokiomis geriau nepiktnaudžiauti
© Shutterstock nuotr.

Manoma, kad kasdien išgėrus vieną stiklinę įvairių sulčių, nereikia gerti maisto papildų kapsulės. Neapkrauname ir virškinimo sistemos, kuriai netenka tiek morkų ar burokėlių virškinti. O ir vaikams lengviau įduoti jų pamėgtų sulčių, negu prikalbinti suvalgyti vaisių dubenėlį.

Tad kuo sultys naudingos?

80-95 proc. sulčių sudaro vanduo. Vanduo greitina medžiagų apykaitą, aktyvėja skrandžio ir žarnyno veikla.

Cukrūs gliukozė ir fruktozė aprūpina kalorijomis.

Organinės rūgštys stiprina žarnyno peristaltiką bei skrandžio sulčių sekreciją, žadina apetitą, aktyvina virškinimą. Ypač naudinga vaisių sultyse esančios citrinų ir obuolių rūgštys. Jų pagalba užkertamas mikroorganizmų dauginimasis. Numalšinamas pilvo skausmas, pilvo gurgimas, sunkumas skrandyje, virškinimo sutrikimai.

Atsargiai, esant opaligei, paūmėjus gastritui ir pankreatitui, negalima gerti rūgščių sulčių, nes jos didina skrandžio rūgštingumą.

Pektininės medžiagos susidaro vaisiams nokstant. Visi pektinai vertinami maisto pramonėje, jie drebučių pavidalu paverčia džemus, želė, pastiles. Organizmas pektinus blogai virškina, juos pašalina iš organizmo kartu su kenksmingomis tulžies rūgštimis.

Pektinai sugeria virškinimo trakto bakterijas, tuo gerindami virškinimą, stabdydami puvimo procesą, absorbuoja sunkiuosius metalus, radioaktyvias medžiagas. Pektinų daug obuoliuose, morkose, erškėčiuose, serbentuose. Išgėrus minėtų sulčių, praeina pilvo spazmai, pilvo diegliukai vaikams.

Sultyse gausu vitaminų. Daugiausia C, P,E, B2, B6, A, K. Kai žmogui trūksta vitaminų, išsivysto avitaminozė, sutrinka fermentų veikla. Sultyse esantis vitaminas C (askorbo rūgštis) didina organizmo atsparumą ligoms. Kai vargina bronchitas, plaučių uždegimas, sloga, sinusitas, gripas, peršalimas – reikia gerti daug C vitamino turinčias šermukšnių, šaltalankių, spanguolių, gervuogių sultis.

Rauginės medžiagos suteikia vaisiams aitroką skonį. Vaisiai, turintys rauginių medžiagų, vartojami nuo viduriavimo, apsinuodijus, kai kamuoja burnos gleivinės ligos ir žarnyno gleivės uždegimas. Šių medžiagų gausu obuoliuose, šermukšniuose, mėlynėse ir jų sultyse.

Mineraliniai junginiai – mikro ir makroelementai reguliuoja hormonų, fermentų veiklą, įeina į visų organų ir audinių sudėtį. Kalcio reikia kaulams (žemuogės, avietės), geležies reikia kraujui (avietės, granatai), jodo- endokrininėms liaukoms (spanguolės, serbentai).

Vaisių kvapas priklauso nuo eterinių aliejų. Sultys spaudžiamos iš prinokusių, sveikų, šviežių vaisių, uogų, daržovių. Sultys gaminamos: natūralios be priedų, mišiniai skoniui pagerinti, su minkštimu ir su cukrumi. Naudingiausios su minkštimu, nes į jas patenka valgomoji dalis. Tai pomidorų, abrikosų, slyvų sultys.

Obuolių sulčių nauda

Lietuvoje daugiausia sulčių spaudžiama iš obuolių, nes obelims tinka klimatas, jos veda gausų derlių. Obuoliai yra nekaloringi ir vitaminų juose nėra daug. Tačiau šie vaisiai naudingi organizmui dėl didelio pektinų, mineralinių medžiagų kiekio.

Obuoliai ir jų natūralios sultys tinka laikantis dietos, sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, sergant mažakraujyste, podagra, šlapimo takų infekcija, (kaip šlapimą varanti medžiaga), esant vidurių užkietėjimui, žarnų katarui. Sultys stiprina nervų sistemą, tinka dirbantiems protinį darbą.

Šviežios sultys – tai jaunystės, sveikatos ir energijos eliksyras. Pasilepinkime jomis kasdien!

medguru.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Grožis ir sveikata

Anticeliulitinė treniruotė

Atėjus pavasariui labai susirūpiname savo figūra, nes tenka lįsti iš žieminių drabužių. O kaip bus vasarą? Kad nebūtų gėda apsivilkti maudymosi kostiumėlį, siūlome jautį už ragų griebti jau dabar ir pasirūpinti savo linijomis. Celiulitui - ne.

Patarimai dirbantiems prie kompiuterių: kaip teisingai įsirengti darbo vietą? (2)

Tyrimai rodo, jog išsivysčiusiose Vakarų šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, vos 5 proc. žmonių populiacijos gyvena aktyvų gyvenimą, t. y. bent 30 min. per dieną užsiima aktyvia fizine veikla. O likę 95 proc. didžiąją dienos dalį praleidžia statiškose būsenose.

10 požymių, kad jūsų kūnui trūksta vandens (14)

Du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, todėl be jo mes negalime išgyventi ilgiau kaip 72 valandas. Išties vandens reikia kiekvienai mūsų kūno daliai, organui, audiniui ir ląstelei.

Iškrovos dienos atgyveno, dabar ant bangos – įkrovos dienos (11)

Įkrovos dienos tampa madingos. Anksčiau buvo kalbama tik apie iškrovos dienas, apie jas esu išsamiai parašiusi e-knygoje. Tuo tarpu šiais metais vis dažniau užsimena apie įkrovas (angl. cheat day).

G. Liaudanskas – Svaras: plaukti išmokau, kai buvau išmestas iš valties (7)

400 metrų. Tokį atstumą be sustojimo turi nuplaukti kiekvienas suaugęs žmogus, jeigu jis iš tikrųjų moka plaukti. Šį Europos šalyse vyraujantį neformalų standartą nurodo Lietuvos plaukimo federacija (LPF). Vargu, ar 400 metrų nuplaukti pajėgia visi Lietuvos žmonės, tačiau Gabrieliui Liaudanskui – Svarui ši distancija lengvai įveikiama. Šiandien jis dalinasi savo plaukimo istorija.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.