Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema

 (25)
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema
© Shutterstock nuotr.

Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.

Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?

– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.

Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.

Tai perspektyvi mityba?

– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.

Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.

Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.

Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?

– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.

Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.

Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Kaip I. Stonkuvienė kadaise mokėsi kvėpuoti už du. Jogos pamoka nėščiosioms

Ši videopamokėlė skirta visoms besilaukiančioms ir būsimoms mamytėms.

Populiariausia ir veiksmingiausia obuolių dieta (16)

Obuoliuose yra praktiškai visos mineralinės medžiagos, vitaminų, folio rūgšties, geležies, cukraus ir pektinų, kurie labai naudingi žmogaus organizmui. Obuoliais gydoma aterosklerozė, reumatas, podagra, egzema, kitos odos ligos.

Daugiau nebeišmesite citrinos žievelės – štai kaip jos gali pasitarnauti sveikatai (18)

Išspaudus citrinos sultis, žievelę įprastai išmeta lauk. Tačiau citrinos žievelę galima naudoti įvairių ligų gydymui ir profilaktikai, rašo fithacker.ru.

Kas labiausiai alina mūsų širdį ir kaip to išvengti (2)

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad rugsėjo 25 d. yra minima kaip Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas, paskatinti sveiką gyvenseną. Šiemet Pasaulinė širdies federacija visuomenę ragina susimąstyti apie šias problemas – netinkamą gyvenimo būdą, aukštą kraujo spaudimą, aukštą gliukozės kiekį kraujyje, antsvorį ir kt.

Specialistų patarimai: kaip treniruojantis sau nepakenkti (3)

Jau seniai niekas neabejoja, kad šiandien žmogui būtinas fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, 50 proc. žmogaus sveikatos lemia gyvenimo būdas, 20 proc. – genetika ir paveldėjimas, 20 proc. – aplinka ir tik 10 proc. medicina.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.