Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema

 (25)
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema
© Shutterstock nuotr.

Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.

Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?

– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.

Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.

Tai perspektyvi mityba?

– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.

Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.

Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.

Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?

– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.

Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.

Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Agurkų dieta ne tik tirpdys kilogramus, bet ir išvalys organizmą (2)

Su agurkų dieta, įtraukiant į valgiaraštį kuo daugiau agurkų, galima pasiekti puikių rezultatų, tad kol ši daržovė vis dar auga mūsų daržuose, naudokimės. Taip pat agurkus galima naudoti sveikatinimo procedūroms, kai kurioms naminėms kosmetinėms procedūroms ir veido kaukėms, nes agurkai labai palankiai veikia odą.

Modelis S. Burbaitė turi savo grožio paslapčių: verta pasimokyti visiems (16)

Modelis ir grožio tinklaraštininkė Simona Burbaitė yra daugelio merginų grožio etalonas. Pasiteiravome žinomos merginos, kaip ji rūpinasi savo oda, kuri švyti ne tik fotosesijų metu, bet ir kas dieną.

„Velomaratone“ skilo du šalmai, bet galvos - sveikos (2)

„Kiekvienas privalo pasirūpinti savo saugumu. Tėvai privalo rodyti pavyzdį vaikams, treneriai – auklėtiniams. Šalmas saugo galvą ir net gyvybes. Rekomenduoju juo pasirūpinti prieš nugriūnant nuo dviračio, o ne pagalvoti apie tai po fakto“, - sako dviratininkų treneris Vaidas Rimkus.

Motyvacija sportui: jeigu gali Petras - kodėl aš negaliu? (3)

Norite sportuoti, bet po kelių bandymų nusprendžiate, kad tai ne jums?

Treniruotė su lazda pilvo presui (1)

Laikas dailinti pilvo raumenis! Kineziterapeutas Tadas Puzara kviečia atlikti efektyvius pratimus pilvo presui.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.