Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema

 (25)
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema
© Shutterstock nuotr.

Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.

Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?

– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.

Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.

Tai perspektyvi mityba?

– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.

Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.

Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.

Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?

– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.

Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.

Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Ž. Žvagulis: žmona mane bučiuoja kaip prieš 20 metų (27)

Po daugybės metų pasiryžęs kreiptis į odontologus, visiems gerai žinoma scenos legenda Žilvinas Žvagulis jau gali džiaugtis rezultatais. Panašu, kad labiausiai jais patenkinta yra žmona Irena Starošaitė, kuri teigia, kad jos vyras atrodo net atjaunėjęs. Atlikėjo sūnus, pamatęs rezultatus, taip pat išdrįso nugalėti iš tėvo paveldėtą baimę taisyti dantis.

Išmetate sėklas? Pasirodo, jos naudingesnės už patį arbūzą (50)

Vasarą mėgaudamiesi sultingais arbūzais mes įgudome meistriškai spjaudyti jų sėklas. Ir visai be reikalo. Pasirodo, jos ne tik skanios, bet ir nepaprastai naudingos mūsų organizmui, rašoma purewow.com.

Karščio ir saulės iššūkiai grožiui: kaip išvengti nemalonių pasekmių

Vasara puikus metas atskleisti visą žavesį: lengvi rūbai, atviri bateliai, ryškesni aksesuarai ir vos pastebimas gražiausius bruožus paryškinantis makiažas, regis, viskas, ko reikia.

Plokščiapėdystės priešas – vaikščiojimas basomis (1)

Daugybė mažylių būna plokščiapėdžiai. Tai tokia pėdos deformacija, atsirandanti nusileidus arba išnykus jos skliautams. Vasara – palankiausias metas tėveliams pasirūpinti vaiko plokščiapėdystės profilaktika.

Miško uogos – sezoninis sveikatos šaltinis (2)

Vienas didžiausių vasaros malonumų yra uogavimas Lietuvos miškuose. Šiuo metu ten karaliauja mėlynės ir avietės, o vasaros pabaigoje sulauksime ir gervuogių. Tad pagriebę krepšius savaitgalį bent kelias valandas pasivaikščiokite miškuose.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.