Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema

 (25)
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
© Shutterstock nuotr.

Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.

Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?

– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.

Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.

Tai perspektyvi mityba?

– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.

Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.

Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.

Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?

– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.

Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.

Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Mažojo kauniečio istoriją medikai vadina stebuklu (2)

Kaunietė Berta Gelažė augina penkių mėnesių pirmagimį Vėją, sergantį itin reta odos liga – įgimta ichtioze.

Kaip per žiemą nepavirsti meškomis? (10)

Praūžus žiemos šventėm, kai svarstyklės tampa priešu, dažna moteris sau prisiekia: šiais metais nevalgysiu saldumynų ir pradėsiu sportuoti, kol veidrodyje matomas rezultatas bent kažkiek mane džiugins. Tačiau entuziazmas dingsta vos per kelias dienas ir šaltojo metų laiko sąlygotas riebalų kaupimo mechanizmas nugali mūsų valią. Bet nereikia nusivilti savimi, tereikia žengti pirmuosius žingsnius, kurie padės ištrūkti iš užburto rato.

K. Lagerfeldo 3D dieta: teks atsisakyti vieno produkto (2)

Šventinis laikotarpis mus apdovanojo džiugiomis akimirkomis su šeima ir artimais žmonėmis. Godžiai skanavome šventinį maistą, mėgavomės pokalbiais prie vyno taurės, kol galiausiai šventės pasibaigė, o priaugti kilogramai liko.

Ar tinkamai maitinatės, parodys šlapimo tyrimas (3)

Jungtinės Karalystės mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo, Newcastle‘o ir Aberystwyth‘o universitetų (The Imperial College London, Newcastle University and Aberystwyth University) sukūrė šlapimo testą, galintį atskleisti, ar tinkamai maitinamės, – rašo bbc.com.

Testas „Ar esi emocinis valgytojas/a?“ (3)

Valgote todėl, kad esate alkani, ar dėl kitų šimto priežasčių? Pasitikrinkite.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.