Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema

 (25)
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
Specialistas: dabartinis maistas – didžiulė problema
© Shutterstock nuotr.

Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.

Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?

– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.

Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.

Tai perspektyvi mityba?

– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.

Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.

Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.

Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?

– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.

Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.

Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Grožis ir sveikata

Kodėl peršalus neverta gerti arbatos su citrina? (24)

Pačios populiariausios „namudinės“ kovos su peršalimo ligomis priemonės dažnai yra ir pačios neveiksmingiausios.

Didžiausios grožio klaidos žiemą, kurias darome kiekvienas

Net ir nuoširdžiai besirūpindami savo išvaizda, kartais darome klaidų. Žiemą ypač svarbu odą bei plaukus prižiūrėti taisyklingai, nes netinkamos priemonės ir būdai gali ilgam pabloginti jų būklę.

Kodėl sveikatai naudingesni pernokę bananai (34)

Sveiko gyvenimo būdo šalininkai liaupsina naudingąsias bananų savybes. Bananais galima skaninti tirštuosius kokteilius, baltymų kokteilius arba valgyti juos vienus, nes jie gerai numalšina kankinančius alkio priepuolius. Tačiau mes kažkodėl išmetame bananus, vos tik ant žievelės pastebėję juodas dėmes. Ir visai be reikalo.

Žiemą ant dviračio: kaip apsaugoti save ir transporto priemonę (3)

Nors tradiciškai su pirmuoju sniegu baigiasi ir dviratininkų sezonas, tačiau besikeičiantis klimatas, didmiesčius kankinančios spūsčių problemos, tobulėjančios technologijos dviračių entuziastus skatina likti ištikimiems savo pomėgiui ir šaltuoju periodu, sakoma pranešime spaudai.

Joga – ir siela laiminga, ir kūnas gražus (9)

Greitas gyvenimo tempas verčia žmones stabtelėti ir paieškoti vidinio nusiramino. Joga – tai gebėjimas savyje atrasti tą vidinę tylą. Ne veltui iš sanskrito kalbos kilęs žodis „joga“ reiškia „susijungimas“, „ryšys“, – kuomet kūnas papildo protą, o protas – kūną. Joga sujungia ir kūną, ir protą.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.