Prie tokių išvadų priėjo Klivlando klinikoje besipraktikuojantys mokslininkai, atlikę tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „JAMA Network Open“, rašoma portale „Time“.
Nuo 1991 iki 2014 metų tyrimą vykdę specialistai stebėjo net 122 007 pacientus. Jų buvo prašoma treniruotis ant bėgtakio. Vėliau, išanalizavus mirtingumo rodiklius, paaiškėjo, kad egzistuoja akivaizdus ryšys tarp fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo bei geresnės sveikatos. Mokslininkų pateikta ataskaita siunčia labai aiškią žinutę sveikatos priežiūros specialistams apie tai, kad pacientus būtina raginti laikytis iš anksto apsibrėžto sportinio režimo.
Širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermei skirtos treniruotės teikia mažiau pranašumų nei ypač didelio intensyvumo aerobikos užsiėmimai. Pastarieji, kaip nurodoma tyrimo apraše, siejami su ilgiausia gyvenimo trukme ir teigiamu poveikiu vyresnio amžiaus bei padidėjusį kraujospūdį turintiems asmenims.
Kad aktyvus gyvenimo būdas stiprina sveikatą, žino daugelis, tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad į visišką sporto badą organizmas reaguoja kaip į sunkią ligą, kurią paprasčiausia išgydyti pradėjus mankštintis.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, dr. Waelas Jaberis, pripažino, kad gauti rezultatai privertė nustebti.
Jis nurodė, kad tų, kurie nesitreniruoja ant bėgtakio ar kitaip, prognozės, įskaitant ir mirties tikimybę, yra liūdnesnės nei asmenų, turinčių padidėjusį kraujospūdį, sergančių diabetu arba rūkančių.
Tyrimo autoriai taip pat pasiaiškino, ar kyla kokių nors grėsmių, kai sportuojama pernelyg uoliai. Paaiškėjo, kad net ypač aktyviai treniruojantis mirties rizika nepadidėja: visos tyrimo išvados byloja apie teigiamą fizinio aktyvumo įtaką gyvenimo trukmei.
