Šios praktikos esmė – žmogus renka savo šlapimą, į jį pamirko vatą arba audeklą ir trina juo veidą. Reikia palaukti, kol šlapimas nudžius, ir tada nuplauti jį vandeniu. Šios terapijos apologetai sako, kad šlapimas skaistina odą, sutraukia jos poras kaip tonikas ir padeda nuo psoriazės, egzemos ir aknės.
Teigiama, kad veiksmingiausias yra rytinis šlapimas, nes jis ilgiausiai išbuvo organizme.
Susižavėjusieji urinoterapija teigia, kad šlapime esantis šlapalas ir šlapimo rūgštis pašalina negyvas odos ląsteles ir padeda organizmui įsisavinti naudingąsias medžiagas, kurias mes be gailesčio pilame į unitazą.
Tačiau ekspertų ši teorija nežavi, o tie iš jų, kurie ją išbandė, nepastebėjo gydančio poveikio, kurio tikėjosi.
Portalui „Thrillist“ rašanti autorė, kuri išbandė urinoterapiją, prisipažino, kad šlapimas suerzino jos odą, ant jos atsirado uždegimo židinių, panašių į iššutimą.
Chirurgė dermatologė iš Niujorko dr. Sejal Shah įspėjo, kad tepti veidą šlapimu yra pavojinga, nes jis gali sukelti alergines reakcijas, ir nėra toks veiksmingas, kad atsvertų riziką.
„Šlapimo pagrindas yra vanduo, šlapalo jame labai mažai – vos 5 proc., o kai kuriose grožio priemonėse šlapalo yra 10 ar net daugiau procentų“, – sako ji.
Dermatologas dr. Nealas Schultzas vietoj šlapimo siūlo naudoti daug veiksmingesnes natūralias priemones: arbatą, obuolių actą ir arbatmedžio aliejų. Šios priemonės bent jau maloniau kvepia.
