Kaip jį atpažinti?
Cistitas – pūslės gleivinės uždegimas. Šią ligą atpažinti gana nesudėtinga. Būdingiausi požymiai: dažnas noras šlapintis, aštrus skausmas pilvo, šlapinantis jaučiamas skausmas lytinių organų srityje. Sergant šiuo uždegimu šlapimas dažniausiai būna drumstas, kartais jame atsiranda kraujo.
Jei ši liga nebus gydoma, tuomet uždegimas komplikuosis, t. y. pakenks inkstams. Tuomet gali kamuoti skausmas liemens srityje, pakilti kūno temperatūra, imti krėsti šaltis. Neišgydytas pūslės uždegimas gali dažnai atsinaujinti.
Infekcijos palydovai
Anot specialistų, dažniausia pūslės uždegimo priežastis Lietuvoje – organizmo peršalimas. Kartais užtenka vien to, kad moteris sušąla kojas, išsimaudo šaltame vandenyje, per ilgai dėvi šlapius drabužius ar maudymosi kostiumėlį. Tuomet peršalimas baigiasi ne sloga ar gerklės skausmu, o kur kas rimtesne ir sudėtingiau gydoma lyga – cistitu. Jis atsiranda dėl bakterijų sukeltos infekcijos.
Šie mikroorganizmai į pūslę patenka dėl moters šlaplės sandaros. Pūslės uždegimu dažniau serga moterys, nes jų šlaplė trumpesnė ir platesnė, todėl infekcija lengviau patenka į pūslę. Nesilaikant asmens higienos taisyklių arba užsiimant seksu mikroorganizmai nuo išorinių lytinių organų patenka į šlaplę, o iš ten – į šlapimo pūslę.
Peršalus ir nusilpus imunitetui infekcija paūmėja. Todėl šlapimo pūslės uždegimas – dažnas inkstų ir mažojo dubens uždegimų palydovas. Cistitui didelę įtaką daro ir netinkama mityba, disbakteriozė, nusilpęs imunitetas, hipodinamija. Cistitas dažniau vargina moteris per lytinį brendimą, nėštumą, menopauzę. Kad būtų nustatyta tiksli ligos priežastis, reikia kreiptis į ginekologą arba urologą.
Gydytojas paskiria kraujo ir šlapimo tyrimus, PGR diagnostiką, bakterinį šlapimo pasėlio tyrimą. Gali prireikti netgi makšties mikrofloros tepinėlio ar tyrimo ultragarsu. Jei kyla įtarimų, kad yra auglys arba šlapimo organuose formuojasi akmenys, gydytojas siūlo atlikti cistoskopiją.
Cistoskopas į šlapimo pūslę įkišamas per šlapimo kanalą. Kad per šią procedūrą pacientas nejaustų skausmo, naudojamas specialus gelis. Atlikus šį tyrimą skiriami antibiotikai. Gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, gali skirti specialų gydymą. Tai gali būti antibakteriniai, uždegimo slopinamieji ar kiti vaistai.
Ką reikėtų daryti?
Jeigu jaučiamas diskomfortas, būtina iš karto imtis priemonių. Gydymą medikamentais reikia paįvairinti profilaktinėmis priemonėmis. Svarbiausia – gerti daug skysčių. Vanduo iš organizmo pašalina infekciją sukeliančias bakterijas.
Rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 16 stiklinių vandens per dieną. Taip pat būtina atsisakyti alkoholio, reikia riboti arba išvis atsisakyti kavos ir sulčių – šie gėrimai dirgina šlapimo pūslę. Vertėtų gerti rūgštesnius gėrimus.
Naudinga vartoti iš spanguolių išspaustas sultis arba iš morkų pagamintą morsą. Spanguolės turi antiseptinių savybių ir neleidžia kauptis bakterijoms ant gleivinės sienelių.
Įprastus gėrimus geriausia keisti vaistinių žolelių arbatomis, pavyzdžiui, miltinėmis meškauogėmis, bruknėmis, vingiorykštėmis, gysločiais. Būtina atsisakyti aštraus, riebaus, sūraus maisto ir nustoti rūkyti. Rekomenduojama valgyti įvairias sriubas, kruopas, šviežius vaisius, daržoves, žalumynus.
Skausmą gali padėti numalšinti karštas dušas arba šilta pūslė, uždėta ant pilvo. Tačiau negalima jos laikyti visą dieną. Kol nebus išgydyta liga, nepatariama lankytis saunoje ir pirtyje. Garinė pirtis – puiki profilaktinė priemonė, tačiau asmeniui, sergančiam cistitu, ji gali tik labiau pakenkti.
Mitas
Dauguma mano, kad ilgai neidami į tualetą treniruoja savo šlapimo pūslę. Tačiau tai – netiesa. Kuo dažniau asmuo susilaiko, tuo labiau tempiasi pūslė. Dėl to sutrinka sienelių kraujotaka, nusilpsta apsauginės gleivinės savybės, padidėja infekcijos atsiradimo rizika.
Atkreipti dėmesį
Neteisingas cistito gydymas gali komplikuotis į intersticinį cistitą. Tai labai skausminga liga, kuri sukelia nenumaldomą norą šlapintis. Ji gydoma ligoninėje, dažnai netgi prireikia chirurgo pagalbos.
Moterys pūslės uždegimu suserga, nes:
· Persišaldo. Dailiosios lyties atstovėms itin pavojingas persišaldymas, ypač dubens srityje. Todėl joms nepatariama sėdėti ant šaltų paviršių, nes vos po 20 min. gali susirgti pūslės uždegimu.
· Dirba sėdimą darbą. Moterims griežtai draudžiama vienoje vietoje sėdėti 4–6 val. Jeigu darbas sėdimas ir toje pačioje padėtyje tenka praleisti daugiau nei 6 val., reikėtų stengtis kuo dažniau atsistoti ir daryti 15 min. pertraukas. Tai – puiki profilaktinė priemonė prieš vidurių užkietėjimą.
· Aštrus, riebus, keptas maistas – pagrindiniai pūslės uždegimą skatinantys dalykai. Jei neišeina atsisakyti tokio maisto, derėtų pasistengti gerti kuo daugiau vandens prieš valgį. Tai padės sumažinti šios ligos pavojų.
· Nebuvo visiškai išgydytos ginekologinės, venerinės ligos arba jos gydytos savarankiškai, t. y. nepasikonsultavus su gydytojais.
· Negydomas dantų kariesas arba kartojasi lėtinis uždegimas.
· Kamuoja nuolatinis miego trūkumas.
· Nevisavertiškai arba nereguliariai valgo.
· Nuolatos patiria stresą.
· Nesilaiko asmens higienos taisyklių.
· Toleruoja nesaugius lytinius santykius.
Asmens higienos taisyklės, kurių būtina laikytis
· Po analinio sekso nedera užsiimti vaginaliniu.
· Išmokti tinkamai apsiplauti lytinius organus.
· Po sekso būtina nusišlapinti ir nusiprausti.
· Nusituštinus išeinamąją angą valyti tik iš priekio užpakalio link.
· Per menstruacijas kuo dažniau keisti tamponus arba higieninius įklotus.
· Nedėvėti labai aptemptų sintetinių kelnaičių.
· Laikytis reguliaraus šlapinimosi režimo. Dailiosios lyties atstovėms būtina šlapintis 5 kartus per dieną. Jei tai vyksta rečiau, infekcija lengviau patenka į šlapimo pūslę.
· Apsilankius tualete būtina nusiplauti rankas.
Pataria gydytojas urologas Antanas Balvočius
Cistitas – šlapimo pūslės gleivinės uždegimas – dažniausiai vargina moteris. Visų šlapimo pūslės ligų simptomai yra panašūs – dažnas noras šlapintis, deginantis pojūtis pūslėje, skausmas, diskomfortas srityje virš gaktos, kraujas šlapime.
Kai asmuo serga bakteriniu cistitu, atlikti tyrimai rodo didesnį leukocitų ir eritrocitų kiekį šlapime. Tai dažna ir erzinanti liga, kuri lengvai išgydoma. Vienoms pacientėms skauda, tačiau nesinori dažnai šlapintis, kitoms – atvirkščiai. Vien skausmas ar jo pobūdis nėra informatyvus diagnostikos kriterijus.
Šiuo metu manoma, kad šią ligą sukelia mikroorganizmai, kurie yra šlaplėje. Dažniausiai pasitaiko žarnyno lazdelė. Lytiniu keliu plintančių ligų sukėlėjai taip pat gali būti bakterinio cistito priežastimi. Įtarus, kad sergama šia liga, būtina atlikti šlapimo mikrobiologinį tyrimą.
Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti ligos sukėlėją, jo jautrumą antibiotikams ir skirti tuos vaistus, kurie gali įveikti šlapimo pūslėje esančią infekciją. Įrodyta, kad cistitui išgydyti užtenka 3 dienas gerti gydytojų paskirtus antibiotikus. Galimas ir vienkartinis gydymas –vienkartinė dviguba dienos vaistų dozė, tačiau tai nėra labai veiksminga.
Tokiu atveju ligos požymiai išnyksta anksčiau, o uždegiminis procesas gali būti dar ne visiškai pasibaigęs. Todėl per greitai nustojus vartoti vaistus, cistitas gali tapti lėtine liga, kurią gydyti itin sudėtinga. Kai šlapimo pūslės infekcija dažnai pasikartoja, mikroorganizmai tampa atsparūs antibiotikams ir kitiems medikamentams. Jeigu cistitas kartojasi, būtina nustatyti priežastis ir jas šalinti.
Ligoniai, sergantys intersticiniu cistitu, aplanko daugybę gydytojų ir specialistų, kol galų gale jiems nustatoma teisinga šios ligos diagnozė. Intersticiniu cistitu serga tik 0,4 % suaugusių moterų.
Intersticinis cistitas – lėtinė, uždegiminė, nebakterinė šlapimo pūslės liga. Manoma, kad ją sukelia autoimuninės, alerginės, neurovaskulinės, infekcinės, netgi genetiškai paveldimos ligos, tačiau galutinių išvadų nėra. Iš pradžių liga būna panaši į bakterinę šlapimo pūslės infekciją, tačiau antibiotikai jos neišgydo.
Pagrindiniai simptomai: skausmas, nuolatinis noras šlapintis, dažnas šlapinimasis, netgi naktį. Skausmas stiprėja prisipildžius šlapimo pūslei, pasišlapinus dažniausiai palengvėja, pilvo apatinėje srityje skausmas dažnai pereina į kryžkaulį, gali būti juntamas kirkšnyse, šlaunyse, tarpvietėje, šlaplėje, makštyje.
Moterims lytiniai santykiai gali būti skausmingi, kartais netgi neįmanomi, nes tuo metu šlaplė, šlapimo pūslė ir makštis yra labai skausmingos.
Nuolatinis noras šlapintis tampa didele kliūtimi dirbant, keliaujant, lankantis svečiuose arba tiesiog einant į parduotuvę. Ankstyvoje ligos stadijoje simptomai gali pasireikšti tik priepuoliais. Todėl labai svarbu kiekvienu atveju atlikti šlapimo mikrobiologinį tyrimą siekiant atmesti bakterinio cistito galimybę.
Gydymas ir dieta yra taikoma individualiai. Nėra vaisto, kuris būtų vienodai veiksmingas visiems. Gydymo veiksmingumą nulemia gydytojo patirtis skiriant specifinius vaistus, tačiau kartais gydomi tik simptomai.
Gydytis namie galima tik tuomet, kai yra nustatyta aiški diagnozė. Galima profilaktškai vartoti augalinius preparatus ar stiprinti imunitetą. Cistito profilaktikai labai svarbi asmeninė ir lytinė higiena. Kasdien reikėtų išgerti apie 2,5 l skysčių, vengti peršalimų. Šaltymečiu būtina vilkėti šiltus drabužius, avėti šiltą avalynę. Vengti stresų, nesimaudyti šaltame vandenyje.
