Sėdėjimas graso stuburo išvarža

 (8)
Sėdėjimas graso stuburo išvarža
© Shutterstock nuotr.

Nemažai žmonių skundžiasi nugaros, juosmens skausmais. Jie išvargina, trukdo judėti, dirbti, ilsėtis, padidėja viso organizmo jautrumas. Yra daug nugaros skausmo priežasčių, bet dažniausia – stuburo tarpslankstelinio disko išvarža.

Nejaučia kojų

Tarp stuburo slankstelių yra jungiamojo kremzlinio audinio tarpai – tarpslanksteliniai diskai. Jie leidžia slanksteliams judėti vienas kito atžvilgiu.

„Bėgant metams, žmogui senstant ar dėl kokių nors kitų priežasčių susilpnėjus jungiamajam audiniui, tarpslankstelinio disko kremzlė, jungianti du stuburo slankstelius, slegiama kūno svorio pradeda trūkinėti, eižėti, plyšti ir veržtis iš savo vietos į šonus, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas neurochirurgas dr. Bronius Špakauskas. – Jeigu tas diskas išsprūsta į priekį ar šoną, paprastai jokių simptomų dėl to neatsiranda. Blogiau, jei tarpslankstelinio disko kremzlė prasprūsta į stuburo kanalą ir pradeda jį siaurinti, spausti ten esančius nervinius elementus.“

Stuburo kanalas susideda iš slankstelių eilės. Per jo vidurį tęsiasi viena didelė ertmė, pro kurią praeina nugaros smegenys –
nervų pluoštas, o tarp kiekvienų dviejų slankstelių yra angelės, pro kurias išeina nervai ir kraujagyslės.

„Jeigu į tą nepaslankų kaulinį vamzdelį patenka kažkoks svetimkūnis, šiuo atveju – gabalas tarpslankstelinio disko kremzlės, kuri taip pat yra kieta ir nepaslanki, susidaro tarpslankstelinio disko išvarža“, – aiškina dr. B. Špakauskas.

Jei išvarža susidaro juosmeninėje stuburo dalyje, skauda nugarą, kojas. Jei kakle – sprandą, rankas. Taip pat nutirpsta viena arba abi kojos.

Žmogus paprastai skundžiasi, kad skauda taip, jog atrodo lyg skruzdės bėgiotų po kūną, koja nutirpsta lyg būtų nugulėta, nuspausta – ligonis jos nejaučia. Vėliau išvarža pasireiškia raumenų jėgos susilpnėjimu.

„Pavojingiausia problema – atsiradęs raumenų silpnumas. Dėl to žmogus pradeda blogai valdyti pėdą, ima vilkti koją, šlubuoti, – pasakoja neurochirurgas. – Dar blogiau, jeigu į stuburo kanalą patenka labai didelis kremzlės fragmentas, kuris užspaudžia ne vieną nervą, o visą nervų pluoštą. Tokie atvejai retesni, bet pasekmės skaudžios: gali sutrikti ir dubens organų funkcija: nutirpti tarpukojis, sutrikti šlapinimasis ir tuštinimasis. Dažniausiai susilaiko šlapimas ir nesilaiko dujos bei išmatos, nes atsipalaiduoja tiesiosios žarnos sfinkteris – sutraukiamasis raumuo.“

Serga ne tik krovėjai

Paplitusi nuomonė, kad stuburo tarpslankstelinio disko išvarža išsivysto sunkiai dirbantiems, sunkius daiktus kilnojantiems žmonėms. Iš tiesų, ši liga vargina ne tik krovėjus, bet ir įvairių profesijų atstovus, dažniau užklumpa aukštus, lieknus.

Didelis pavojus susirgti išvarža yra sportininkams, kurių kultivuojamai sporto šakai būdingi staigūs šuoliukai, pasisukimai, judesių pagreitėjimas, šokinėjimas (krepšininkams, tenisininkams, tinklininkams ir kt.).

Bronius Špakauskas
Bronius Špakauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Taip pat stuburas pažeidžiamas ir išsivysto išvarža tiems, kurie mažai juda, daug sėdi. Tenka operuoti ir kunigus, ir mokytojus, ir vairuotojus, – tvirtina dr. B. Špakauskas. – Statinė padėtis sėdint stuburui labai kenksminga. Ypač nesveikos ilgalaikės kelionės automobiliu. Dėl stuburo išvaržos tolimųjų reisų vairuotojai kenčia dažniau nei kitų profesijų atstovai. Todėl būtina mankštintis, stiprinti nugaros, pilvo raumenis.“

Sveikiausia stuburui – ėjimas, plaukiojimas, įvairios vandens procedūros, taisyklinga laikysena. Reikėtų vengti kūprintis. Labai nesveika ilgai, be pertraukų sėdėti. Nerekomenduojama sunkiai kelti, nešti.

Neretai žmonės sako, kad stuburo išvarža susirgo pakėlę sunkų daiktą.

„Netaisyklingas daiktų kėlimas taip pat pavojingas, bet kartą pakėlus sunkų daiktą retai atsiranda išvarža, jei iki to laiko stuburas buvo sveikas“, – tikina neurochirurgas.

Stuburo tarpslankstelinio disko išvarža gydoma vaistais (malšinančiais skausmą, mažinančiais uždegimą, gerinančiais kraujo apytaką), skiriama fizioterapija, stuburo tempimas, vandens procedūros, manualinė terapija, akupunktūra.

Pasak gydytojo dr. B. Špakausko, jei pacientui šis kompleksinis gydymas nepadeda, jam vis vien nepakeliamai skauda nugarą ar paralyžiuoja koją, sutrinka dubens organų funkcija, tokiais atvejais operuojama.

Padeda operacija

„Stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržos operuojamos ne taip dažnai, kaip visiems atrodo, nes pacientų, besiskundžiančių minėtais simptomais, yra begalė, – teigia dr. B. Špakauskas. – Operuojama, jei išvaržos simptomai trunka ilgiau nei 4–6 savaites, jei labai skauda ar silpsta pėdos raumenys. Visais atvejais būtinai atliekami kompiuterinės tomografijos arba branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai, kurie padeda nustatyti tarpslankstelinio disko išvaržos vietą, pobūdį, kokio pavojingumo deformacijos.“

Stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos operacijos – dažniausios tarp kitų neurochirurginių operacijų. Pasaulyje pirmą kartą išvarža operuota 1934 metais, kada buvo nustatytas ryšys tarp skausmo ir išvaržos.

Operacijos kito ir tobulėjo, šiuo metu jos atliekamos dviem būdais. Atliekant klasikinę operaciją, žiūrint pro mikroskopą daromas mažas pjūvis (jei žmogus lieknas, pjūvis – 2 cm, jei stambesnis – 3 cm). Pro tą mažą plyšelį su specialiais manipuliatoriais įeinama tarp kaulų į stuburo kanalą ir išimamas disko fragmentas – nervą užspaudusi kremzlė.

Kitas būdas, kurį pirmas Lietuvoje prieš ketverius metus pradėjo taikyti neurochirurgas dr. B. Špakauskas, – minimaliai invazyvi operacija: be pjūvio, specialia plona adata įduriama į pažeistą diską (stebint per rentgeno aparatą), įvedamas specialus elektrodas ir skleidžiant tam tikro dažnio bangas diskas susitraukia. Atlikus šią modernią (radiodažnuminės destrukcijos) gydymo procedūrą nervas nebespaudžiamas, skausmas praeina.

„Pastaroji operacija tinka ne visiems pacientams, – sako neurochirurgas. – Ji taikytina jauniems žmonėms, kurių stuburo diskas dar neplyšęs, o tik išsigaubęs. Ši operacija pašalina ligos simptomus ir kartu profilaktiškai apsaugo ateityje nuo galimo tarpslankstelinio disko plyšimo.“

Kauno klinikų Stuburo neurochirurgijos skyrius – sukaupęs didžiulę patirtį, vienintelis tokio pobūdžio skyrius Lietuvoje. Čia teikiama specializuota pagalba sergantiems stuburo ligomis, patyrusiems stuburo ir nugaros smegenų sužalojimus žmonėms. Per metus skyriuje atliekama apie 1 200 operacijų. Iš jų apie 800 – stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržų operacijos.

Stuburo ligos linkusios kartotis. „Kai užplombuojame dantį, nereiškia, kad kiti dantys negali sugesti. Taip ir su tarpslanksteliniais diskais, – aiškina dr. Bronius Špakauskas. – Žmogaus kūne yra per 30 stuburkaulių, o tarp kiekvieno jų – tarpslankstelinis diskas. Teoriškai kiekvienoje vietoje gali atsirasti išvarža, bet dažniausiai būna dviejuose apatiniuose juosmens diskuose, kur didžiausias stuburo apkrovimas. Taip pat dviejuose apatiniuose kaklo diskuose. Pasitaiko ir kitose vietose, bet rečiau. Todėl galimos ir pakartotinės operacijos.“

„Šeimininkė“
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Grožis ir sveikata

Specialistės: aktyviai gyventi lengva, reikia tik tam ryžtis (16)

2014 gegužės mėn. 8 d. 11:17
Lietuviai aistringai domisi sportu, tačiau patys aktyviai gyventi nėra linkę. 2013 m. atliktas „Eurobarometer“ tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvūs tėra mažiau nei pusė šalies gyventojų, be to, tik 15 proc. lietuvių sportuoja reguliariai – 2-3 kartus per savaitę.

Pačios paprasčiausios infekcijos netrukus gali tapti mirtinos (57)

2014 gegužės mėn. 8 d. 06:45
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išleido pirmąją išsamią apžvalgą apie visame pasaulyje augantį mikroorganizmų atsparumą antimikrobiniams preparatams. Apžvalgoje daug dėmesio skiriama ir kasdien vis aktualesne tampančiai bakterijų atsparumo antibiotikams problemai. PSO surinkti, išanalizuoti, apibendrinti duomenys iš 114 pasaulio šalių leido padaryti liūdnoką išvadą: augantis mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams preparatams grasina rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi. Bet kuriam iš mūsų, bet kuriame pasaulio kampelyje.

Viskas apie priešlaikę ejakuliaciją: gydo dubens dugno pratimai (52)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Priešlaikė ejakuliacija nustatoma 20-30 proc. vyrų, besikreipiančių į sveikatos specialistus dėl seksualinių problemų. Kadangi nemažai vyrų, turinčių seksualinių bėdų, į medikus net nesikreipia, tikslesnis šio sveikatos sutrikimo mastas lieka neaiškus.

Gražios odos paslaptys: kas iš tiesų padeda, o kas kenkia (18)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias? Jei vien pažvelgus į jį akivaizdu, kad nepretenduojate į šį titulą dėl papilkėjusios, pavargusios, raukšlelėmis pasipuošusios odos, panikuoti neverta! Metas susipažinti su namie atliekama odos priežiūra, kuri padės išsaugoti jaunystę ir grožį.

Kaunas savaitgalį kviečia į nemokamą sveikatingumo renginį (8)

2014 gegužės mėn. 8 d. 00:01
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog gegužės 10-ąją minima Pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena ir kviečia į nemokamą sveikatingumo renginį „PAJUDAM“.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.