Šaltalankis – polivitaminų kupinas augalas, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę lenkia beveik visus vaisius ir uogas.
Vaisiuose yra 4-9 proc. riebalinio aliejaus, 2-7 proc. cukrų, 3,2 proc. organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, rauginių medžiagų, saponinų.
Juose esantis vitaminas P gerina skrandžio, žarnyno, kraujo kapiliarų darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės formavimąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja padidėjusios skydliaukės hiperfunkciją.
Šaltalankių uogos yra labai maistingos, nors ir labai rūgščios ir sutraukiančios. Kadangi jos labai koncentruotos, reikia atskiesti virintu vandeniu ir pridėti medaus. Jas galima skiesti obuolių ar vynuogių sultimis.
Švieži šaltalankių vaisiai gali būti valgomi su medumi ištisus metus.
Aromatingos sultys su cukrumi didina apetitą ir labai gerai stiprina imunitetą.
Džiovintų šaltalankių vaisių milteliai gali būti naudojami sumaišyti su kitomis vaistažolėmis.
Šaltalankius geriausiai laikyti šaldiklyje apie 6 mėnesius arba trintas su cukrumi santykiu 1:1.
Šviežių šaltalankių vaisių negalima valgyti sergant opalige ir šlapimo pūslės akmenlige.
Verta žinoti:
Eksperimentiniais tyrimais patvirtintos šaltalankių aliejui būdingos antioksidacinės savybės, kurios saugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio. Šaltalankių aliejus sustiprina gleivinių membranų atsinaujinimą, o tai naudinga moterimis menopauzės laikotarpiu.
Aliejaus galima pasigaminti ir patiems. Tam reikia šaltalankių išspaudas išdžiovinti, sumalti kavamale ir termose užpilti iki 60 laipsnių įkaitintu nerafinuotu aliejumi santykiu 1:2/ Laikyti parą. Perkošti.
