„Pamenu, kaip mane guldė ant operacinio stalo, o kas buvo toliau – ne. Atsibudau ir apsidžiaugiau, kad likau gyvas“, – pasakojo Alvydas praėjus trims savaitėms po gyvybę išgelbėjusios operacijos.
Nuo pusryčių stalo iki operacinės
„Ryte atsikėliau, ėjau darytis kavą ir pusryčiauti. Staiga pajutau skausmą pilvo apačioje, lyg smūgis į nugarą, baisus skausmas. Bandžiau eiti į lovą, bet kojos nelaikė, pasidarė it guminės. Pargriuvau ant kilimo ir nebegalėjau atsikelti, tada žmona skubiai iškvietė greitąją. Gydytojas iš greitosios suprato, mane išvežė į Lazdynus. Bet iki greitosios automobilio dar pats sugebėjau nueiti kiek prisilaikydamas.
Ligoninėje medikai greitai sureagavo ir staigiai rado priežastį – trūko pilvo aorta. Jie mane operavo iš karto, nes nebuvo galima laukti. Belaukiant man ėmė darytis labai bloga, kojos šalo. Net neįsivaizduoju, kodėl man taip nutiko. Atrodo, buvo viskas gerai, nesuprantu, iš kur tas plyšimas ir tokie bjaurūs skausmai.
Nors mano širdelė jau seniai ne kokia, nustatytas nepakankamumas, kraujagyslės susiaurėjusios ir parūkau gerai. Pamenu, kaip mane guldė ant operacinio stalo, o kas buvo toliau – ne. Atsibudau ir apsidžiaugiau, kad likau gyvas“, – pasakojo Alvydas praėjus trims savaitėms po gyvybę išgelbėjusios operacijos.
Pacientui buvo atlikta pilvo aortos rekonstrukcija moderniu endonazalinės chirurgijos metodu. Jis buvo atvežtas ir hospitalizuotas dienos metu, o po operacijos tos pačios dienos vakare jau buvo gyvybingas, galėjo kalbėti. A. Galatiltis atvyko nė neįtardamas, kad jam plyšo pilvo aorta, nes prieš tai nesitikrino.
Aneurizma – klastinga liga, žmogus gali nukraujuoti žaibiškai – vos per dešimt minučių. Pagrindinė jos priežastis yra aterosklerozė, išskyrus retus atvejus – traumas, apsigimimus. Žmonės vyresni nei šešiasdešimties metų turėtų tikrintis kaklo arterijas, pilvo aortą ir širdies kraujagysles.
Praėjus kuriam laikui po operacijos Alvydui pradėjo šalti kojos. Pasirodo, vyras aterosklerozę turėjo ir kojų kraujagyslėse – jo šlaunies arterijos buvo taip pat užsikišusios, todėl teko atlikti dar vieną operaciją. Medikai negalėjo pasakyti, ar šios arterijos buvo užakusios dar prieš aortos operaciją, ar taip nutiko vėliau.
„Kojos buvo kaip ledas. Kažkur kraujagyslės užsikišo ir kraujo į galūnes nepadavė. Kojas nuleidžiu – susilygina jų spalva, pakeliu – viena koja balta. Bet atliko operaciją ir dabar jaučiuosi visai neblogai. Tik koja kol kas dar nutirpusi, tačiau po kurio laiko tai praeis. Svarbiausia, kad jau vaikštau ir kojos šiltos. Po mėnesio atvyksiu vėl pasitikrinti“, – sakė A. Galatiltis.
Interviu
– Dėl kokios priežasties šiam pacientui plyšo pilvo aorta?
– Dėl aneurizmos pilvo aorta vis plečiasi, kol galiausiai ji nebeatlaiko slėgio ir plyšta kaip padanga. Dažniausiai tokie pacientai serga hipertenzija. Šio ligonio aorta buvo didžiulė, jos diametras siekė 8 cm, kai normali aorta būna iki 2 cm. Tai buvo atsitiktinis radinys, žmogus iki tol nežinojo, kad turi aneurizmą. Tačiau jam diagnozuota aterosklerozė, nes jis buvo ištirtas dėl širdies ir kraujagyslių problemų.
Staiga vieną rytą jau plyšus aortai pacientas pajuto skausmą pilve. Dažnai žmonės gali su tokia problema gyventi ir nieko nejausti, nes Lietuvoje nėra madinga profilaktiškai tirtis. Vienas dalykas – gydyti aortą, kai ji dar nėra plyšusi, nes tuomet galima tikėtis puikių rezultatų. Pasaulyje ir Lietuvoje plyšus aortai mirtingumas operacijos metu siekia 50-80 proc. vien dėl to, kad pacientas greitai nukraujuoja.
Šiuo atveju ligonis prieš operaciją buvo praktiškai miręs – be spaudimo ir sąmonės. Jį atvežė su greitąja, o belaukiant, kol bus pasiruošta operacijai, įvyko antras pakartotinis plyšimas. Operacijos sėkmę nulėmė greitis.
– Kokių veiksmų ėmėtės tokios rizikingos operacijos metu?
– Reanimatologai ir anesteziologai ligonio kraujo spaudimą palaikė didžiulėmis vaistų dozėmis. Dūrėme į šlaunies arteriją, kur įvedėme specialų okliuzinį užkimšimo balioną. Aukščiau plyšimo vietos tas balionas buvo išpūstas ir tai stabilizavo kraujotaką, kad pacientas daugiau nebekraujuotų.
Per kitą koją įkišome stengraftą – tai pagrindinė priemonė, kuri išskleidžiama ir tokiu būdu uždaroma aortos aneurizma, kraujas teka tuo takeliu, kurį suformuojame dirbtine kraujagysle iš vidaus. Tuomet būklė ėmė stabilizuotis. Aortos aneurizmos dažniausia iki 80 proc. priežastis yra aterosklerozė. Vienu atveju aterosklerozės pažeista arterijos sienelė siaurėja, kitu atveju – dėl pažeidimo nebeatlaiko arterinio slėgio ir pradeda plėstis.
Kai pasiekia tokį dydį, kad jau nebegali atlaikyti slėgio, aorta tiesiog sprogsta. Jeigu jos diametras siekia šešis centimetrus, yra 10 proc. rizika, kad ji plyš per artimiausius metus. Operacija taip pat buvo sėkminga dėl technologijų, nes mums šiuo atveju net nereikėjo nieko prapjauti. Operuoti pradėjome ketvirtą, o devintą valandą vakaro pacientas jau galėjo ramiai šnekėti. Po operacijos specialaus režimo nereikėjo, nes ji nebuvo atvira. Antrą dieną žmogus, grįžęs iš reanimacijos, jau galėjo vaikščioti.
– Kuomet aneurizma yra laikoma per daug pavojinga gyvybei ir būtina daryti operaciją?
– Jeigu aorta padidėjusi daugiau nei trimis centimetrais, jau laikoma aneurizma. Tačiau mažos aneurizmos neturi rizikos plyšti, dėl to rekomenduojama būklę nuolat stebėti. Kol vyrams aorta nėra išdidėjusi iki penkių su puse centimetro, o moterims – iki penkių centimetrų, nerekomenduojama operuoti.
Kadangi operacijos rizika prasilenkia su plyšimo rizika. Bet aortai pasiekus penkis su puse centimetro atsiranda plyšimo rizika, dėl to rekomenduojama šią problemą sutvarkyti nedelsiant. Tuomet daroma arba atvira operacija, arba endovaskulinė operacija – kaip šiuo atveju.
Pagrindinis tokių pacientų gydymas yra arterinės hipertenzijos kontrolė, nes pakilus kraujospūdžiui aortos viduje atsiranda didelis slėgis, dėl to gresia plyšimas. Aneurizmos atsiradimą taip pat gali lemti ir genetika. Po pilvo aortos operacijos pacientui ši problema nebepasikartos, nes pilvo aorta jau yra „išjungta“.
– Su kokiais iššūkiais susiduriate diagnozuodami aneurizmą?
– Lietuvoje praėjusiais metais dėl šios priežasties išoperuoti 38 žmonės. Jų mirtingumas siekė 46 proc. – kas antras pacientas mirė. Planinė aneurizmos operacija atlikta 160 žmonių, kurių mirtingumas siekė vos 2,9 proc. Pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvoje pusės tokių ligonių nė nerandame. Miršta žmogus, jeigu skrodimas nedaromas, jam užrašoma, kad įvyko infarktas, nors galėjo būti, kad plyšo aorta ir jis numirė akimirksniu.
Palyginti su Danija mes nerandame maždaug pusės tokių pacientų. Žmonės turėtų galvoti apie profilaktiką. Visi vaikšto išsitirti kepenis, inkstus, bet nėra taip sudėtinga pažiūrėti ir į pačią aortą – yra elementarus ultragarso daviklis, kuris parodo, ar aorta yra normalaus diametro, tai neskausmingas ir greitas tyrimas.
Labai dažnai aneurizmą diagnozuoja urologai, toks sutapimas, kad jie dažnai pamato, jog aorta yra išsiplėtusi, nes jų stebėjimo zonos yra panašios. Kaip bebūtų, tokia situacija yra visame pasaulyje. Be to, turėtų sunerimti žmonės, kuriems šešiasdešimt ir daugiau metų.
