Produktai - baltymų šaltiniai

 (13)
Baltymai - viena pagrindinių mūsų organizmo medžiagų. Organizme nėra didelių baltymų rezervų, todėl jie nuolat turi būti papildomi iš aplinkos, tai yra gaunami su maistu.
Tunas
Tunas
© Corbis/Scanpix

Dauguma šiuolaikinių dietologų sutaria, kad vidutinė baltymų paros norma yra 50-60 g. Amerikiečių mokslininkai sudarė formulę, pagal kurią, kaip jie teigia, galima apskaičiuoti individualią paros normą: 0,8 g baltymų vienam kilogramui kūno svorio.

Baltymų poreikis priklauso nuo daugelio priežasčių: su amžiumi jis mažėja, patiriant stresą ar gyvenant aktyviai, nepriklausomai nuo to, kiek jums metų, - didėja.

Sumažėjus baltymų kiekiui maiste, sulėtėja audinių ir ląstelių atsinaujinimas, mažėja fermentų ir hormonų kiekis.

Produktų - baltymų šaltinių top 6

Tunas  (100 g - 33 g baltymų)

Žuvies baltymus organizmas pasisavina 93-98 proc., tuo tarpu mėsos tik - 87-89 proc. Be to, žuvies baltymuose, skirtingai nei mėsos, gausu organizmui būtinos aminorūgšties - metionino.

Baltymų kiekis priklauso nuo žuvies rūšies. Vidutiniškai jie sudaro 16 proc. produkto. Tiek jų yra menkėse, plekšnėse, karpiuose. Tune baltymų daugiausia - 24 proc.

Višta (100 g - 32 g baltymų)

Vištienoje ir kalakutienoje yra visaverčių baltymų, kuriuos mūsų organizmas pasisavina daug geriau nei jautienoje esančius baltymus. Riebalų kiekis šioje mėsoje nemažas (vidutiniškai - 16-18 proc.), tačiau jie pakankamai lengvai pasisavinami, nes jų sudėtyje yra tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių.

Soja (100 g - 21 g baltymų)

Nuo ankštinių šeimos augalų soja skiriasi tuo, kad joje yra mažai angliavandenių, o baltymų ir aliejų - daugiau. Baltymų ir kalcio sojose yra nepalyginamai daugiau nei mėsoje ar pieno produktuose.

Neriebi jautiena (100 g - 31 g baltymų)

Mėsoje gausu riebalinės kilmės baltymų, kuriuose yra nepakeičiamų aminorūgščių. Daugiausiai baltymų (apie 20 proc.) yra veršienoje, jautienoje, ėrienoje, triušienoje.

Lęšiai (100 g - 17 g baltymų)

Lęšiuose beveik nėra riebalų, tačiau gausu geležies ir augalinių baltymų, kuriuos organizmas lengvai pasisavina.

Neriebus jogurtas (125 ml - 15 g baltymų)

Baltymai, esantys piene, - aminorūgščių, kurių mūsų organizmas nesintetina šaltinis. Pieno baltymai turtingi metionino, kuris svarbus skaidant cholesterolį.
Įdomu tai, kad kai taikant tam tikras technologijas pieno produktuose mažinamas riebalų kiekis, tuo pačiu mažėja ir jų kaloringumas, o baltymų padaugėja.

Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Grožis ir sveikata

Kinų medicina: beveik visas ligas sukelia neigiamos emocijos (5)

Kinų medicina teigia, kad kiekvienas organas bei to organo energinis kanalas reguliuoja, atsako už tam tikrus jausmus. Kokie jausmai kokius susargdina organus? Kokį poveikį jausmams daro pažeisti energiniai kanalai? Atsakymai – Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro vadovės humanitarinių mokslų daktarės Aletos Chomičenkienės knygoje „Rytų medicinos pradmenys arba Kelias be pabaigos“. Knygą išleido Klaipėdos universiteto leidykla. Skaitykite ištrauką.

Turėtumėte tai žinoti: 11 melų apie maistą (39)

Šiuo metu sklinda daug klaidingos informacijos apie mitybą. „Authority Nutrition“ pateikia blogiausius pavyzdžius, bet tai tik maža dalis. Pateikiame 11 didžiausių melų, mitų ir klaidingų įsitikinimų apie mitybą.

Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi? (33)

Vis dažniau sutinkame žmonių, kurie atsisako mėsos, vadina save vegetarais arba veganais. Tai du vis labiau populiarėjantys mitybos režimai ir net gyvenimo filosofijos. 2012 m. Amerikoje 5 proc. gyventojų sudarė vegetarai ir 2 proc. veganai. Lietuvoje vegetarizmas, o ypač jo rūšis veganizmas, sparčiai populiarėja, tad pabandykime išsiaiškinti, kas gi tai.

Ką reikėtų žinoti renkantis kūno prausiklį (3)

Kasdieniai grožio ritualai padeda ne tik puoselėti švelnią ir minkštą odą, bet ir atsipalaiduoti po sunkios dienos ar pasisemti energijos naujam rytmečiui. Pasirodo, svarbu mokėti išsirinkti ne tik tinkamą kūno kremą ar losjoną, bet ir odai labiausią tinkantį prausiklį, kurių šiandien tikra gausybė.

V. Kurpienė: sveikai maitintis nei brangu, nei sudėtinga (10)

Lietuviai visada mėgo gerai, sočiai ir skaniai pavalgyti, deja, tokie valgymo įpročiai dažnai net labai greitai atsiliepia sveikatai. Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesistengiama sveikai maitintis, įvardijamas lėšų trūkumas – esą, sveikai maitintis yra per brangu ir per sudėtinga. Nebūtina vaikytis ant pakuočių užrašytų kodinių žodžių „natūralu“, „organiška“ ar „ekologiška“, kadangi subalansuoti mitybą galima ir pasirinkus paprastus, visiems puikiai pažįstamus produktus, kuriuos su malonumu valgys ir vaikai.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.