Pipirinė mėta (Mentha piperita) – daugiametis žolinis augalas, šaltmėtės ir vandeninės mėtos hibridas, kuris buvo išvestas Anglijoje XVII a. pabaigoje. Pipirinės mėtos lapeliai smailėjantys, su rantytais krašteliais, šviesiai žali, patrynus skleidžia stiprų mėtinį kvapą, nes juose didelė mentolio koncentracija. Smulkūs rožiniai žiedeliai auga susitelkę į menturius ūglio viršūnėje. Dauginamas augalas ankstyvą pavasarį, atskiriant šakniastiebius.

Naudingosios mėtų savybės

Pipirinę mėtą oficiali medicina pripažįsta kaip vaistinį augalą. Mentolis, kurio yra eteriniame aliejuje, suteikia šiam augalui didžiąją dalį gydomųjų savybių – raminančių, spazmolitinių, tulžį varančių, antiseptinių, skausmą malšinančių, kraujagysles plečiančių.

Mentolis įeina į daugumos preparatų bei vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudėtį. Mėtų eterinio aliejaus yra dantų pastose, skalavimo skysčiuose, losjonuose. Mėtų eterinis aliejus turi savo nišą ir kulinarijoje: be jo neįsivaizduojami mėtiniai meduoliai, gaivinantys saldainiai, mochito kokteilis, desertai. Dabar labai populiarios salotos su sodo augalų lapeliais – mėtų lapeliai harmoningai derės bet kokiame recepte.

Kur tik mėtos nenaudojamos! Plinijus Vyresnysis manė, kad mėtų kvapas aktyvina smegenų veiklą, todėl rekomendavo nešioti mėtų vainikus. Žiniuoniai patardavo įsidėti kelis mėtų lapelius į piniginę arba patrinti mėtomis tą vietą, kur padėti pinigai, kad jų visada būtų. Tradiciškai pietinėje Peru dalyje vietos gyventojai bulvių gumbavaisius perkloja Minthostachys mollis lapais, ir bulvės puikiai išsilaiko.

Agronomai išsiaiškino, kad mūsų kraštuose augančios mėtos gali būti naudojamos analogiškai. Jose yra tų pačių medžiagų – mentolio, mentono ir pulegono. Bulves apklojus mėtų ūgliais arba bulvių saugyklose pastačius talpas su eteriniu mentolio aliejumi, bulvių šakniagumbiai išsilaikys ilgiau.

Mėtų kvapas ramina nervų sistemą, pašalina stresą padeda įveikti jaudulį ir nusivylimą.

Mėtų naudojimas

Gydymo tikslais naudojami pipirmėtės lapeliai. Juose yra iki 4 proc. eterinio aliejaus, flavonoidų, karotino, rutino, mikroelementų, vitaminų, taninų. Sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis – sloga, bronchitu, laringitu – naudojami nosies lašai ir inhaliacijos su mėtomis.

Gydymo vaistažolėmis kursas (mėtos nėra išimtis) trunka 25–35 dienas, skirti jį turi specialistas. Kartoti kursą galima po dviejų savaičių pertraukos. Kartojant kursą pageidautina keisti žolelių mišinių sudėtį arba naudoti kitus vaistinius augalus, pasižyminčius panašiomis savybėmis.

Kaip surinkti ir paruošti mėtas

Lapai renkami birželio pabaigoje – liepos mėn. (prasidėjus žydėjimui). Surinkus jie išberiami ant marlės ir padedami saulėje, kad apvystų. Po to baigiami džiovinti ne aukštesnėje kaip +35 laipsnių temperatūroje specialioje džiovyklėje arba gerai vėdinamoje patalpoje.

Jei orai sausi, mėtas galima džiovinti lauke stoginėje (pavėsyje). Kai stiebeliai lengvai lūžta, lapeliai trupa tarp pirštų, o mėtos skleidžia malonų kvapą – reiškia, jos pakankamai išdžiūvo. Paruošta žaliava laikoma sausoje vietoje, hermetiškai uždarytuose stikliniuose ar plastikiniuose induose. Galiojimas – 2 metai.

Receptai
Mėtos

Mėtų užpilas

Sergant gastritu, kai pakilęs skrandžio sulčių rūgštingumas, nuo kolitų, kepenų, tulžies pūslės ligų, kai pučia pilvą, vargina diegliai, pykinimas (konkrečiai, nuo nėščiųjų toksikozės).

5 g mėtų lapų termose užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite prisitraukti 10–15 min., perkoškite. Galite įsipilti į gertuvę ir pasiimti į darbą. Gerkite po 1 valg. šaukštą 3 val. prieš valgį.

Užpilas nuo peršalimo

Nuo peršalimo, kosulio, nuo širdies ligų, nervų sutrikimo, kaip atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė.

1 valg. šaukštą lapų užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palikite prisitraukti 1 val., perkoškite. Gerkite po 1 valg. šaukštą 3–5 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Žolelių gėrimas

Peršalus, kaip prakaitavimą skatinanti ir troškulį malšinanti priemonė.

Į puodą sudėkite pipirmėtės, jonažolės, ramunėlės šakelę, saują liepžiedžių ir arbatinės rožės žiedlapių, 8–10 erškėtuogių, užpilkite 300 ml šalto vandens. Užvirkite, uždenkite dangčiu ir pavirkite 5–8 min. Nukelkite nuo ugnies ir palikite 4–6 val. prisitraukti. Perkoškite, įdėkite medaus pagal skonį, citrinos skiltelę, užvirkite. Ataušinkite, perpilkite į tamsų stiklinį indą. Gerkite vietoj įprastų gėrimų. Šaldytuve gėrimą galima laikyti ne ilgiau 2 parų.

Atpalaiduojanti kaukė kojoms

Dėl sudėtyje esančio mentolio, kaukė puikiai vėsina ir ramina per ilgą dieną pavargusias pėdas.

Sumaišykite 250 g jūros druskos, 1 valg. šaukštą alyvuogių aliejaus ir 2 valg. šaukštus susmulkintų pipirmėtės lapelių. Ištepkite kauke pėdas, apsukite plastiko plėvele, užsimaukite medvilnines kojines. Po 10–15 min. kaukę galima nuplauti šiltu vandeniu.

Pirmųjų žalumynų salotos

80 g ryžių
1,5 stiklinės dobilo lapų
2 arb. šaukšteliai kapotų šviežių mėtų
1 apelsinas
alyvuogių aliejaus (pagal skonį)
druskos

Gaminimas:

Sūdytame vandenyje išvirkite ryžius, kol suminkštės. Nuvarvinkite, apšlakstykite apelsino sultimis. Nuplaukite dobilus, nuplėškite lapelius nuo stiebų, sukapokite. Dobilus sumaišykite su ryžiais, alyvuogių aliejumi ir mėtų lapeliais. Sukrėskite į dubenį ir papuoškite apelsino minkštimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)