Siautėjant virusams labai svarbi yra tinkama gynyba, o dar svarbiau – prevencinė tos gynybos programa. Manoji yra patikrinta laiko, kadangi perimta iš senolių ir adaptuota šių dienų laikmečiui. Ir, patikėkite, ji puikiai veikia.
Čia nėra jokių neįmanomų dalykų, produktų ar grafikų, nuo kurių nevalia nuklysti – visos priemonės paprastos ir labiau susijusios su kasdiene mityba, o ne privalomuoju lašiukų ar papildų gėrimu.
Subjurus orams šaldytuve visada turiu bent du – tris iš mišinių, naudojamų atsigerti, skiedžiant su drungnu vandeniu, užsipilti ant natūralaus jogurto ar varškės per pusryčius:
- Lėtaeige sulčiaspaude išspaustos imbiero ir citrinos (be žievelės) sultys, sumaišytos su medumi;
- Šviežios spanguolės, sutrintos su medumi;
- Šaltalankių sultys (taip pat išspaustos sulčiaspaude), sumaišytos su medumi;
- Svarainių sultys (jas tarkuoju elektrine bulvių tarkavimo mašina, nes naudojant lėtaeigę sulčiaspaudę sultys būna neišvaizdžios, neskaidrios ir turi drumzlių), pasaldintos cukrumi ir nekaitintos, kad neprarastų vitaminų (1 l sulčių reikia dėti 0,8 kg. cukraus, priešingu atveju, net laikomos šaldytuve, jos ims rūgti);
- Juodųjų serbentų sultys su cukrumi.
Kiekvieną dieną būtina sukrimsti porą obuolių, morką. Kuo dažniau reikia valgyti naminio raugimo kopūstų. Jokiu būdu neišpilkite raugintų kopūstų sulčių – išgerkite jas, praskiestas vandeniu. Virtus burokėlius patartina nulupti, supjaustyti į 4 – 8 dalis ir parauginti, užpilant šiltu virintu vandeniu bei įmetant juodos duonos plutelę – uždengus drobės gabalėliu ir palaikius šiltai bent porą dienų burokėliai švelniai įrūgs, bus labai skanūs ir tinkami ir salotoms, ir sriuboms gaminti.
Neverta užmiršti česnako: tiesiog dėkite plonas jo riekeles ant sviestu apteptos ruginės duonos ir krimskite nebodami jokio nemalonaus kvapo: juk sveikata – brangiausias turtas.
Pravartu ant palangės užsiauginti svogūnų laiškų. Valgyti riebios žuvies.
Taip pat labai svarbu nesušlapti ir nesušalti kojų, o sušalus reikėtų daryti karštas druskos voneles.
Šaltuoju metu taip pat patartina užmiršti juodąją ar kitą fermentuotą arbatą. Patarčiau rintis raudonėlį, melisą, mėtą, gaurometį, ežiuolę, pankolius, jonažolę, žemuoges, avietes – bet ką, ką užsiauginote savo sode arba surinkote laukuose ir miškuose, tik nevalia tą pačią arbatą gerti ilgai, reikėtų kaitalioti rūšis.
Nemažai naudos suteiks ir liaudiškai vadinamas arbatos grybas (kombuča) – jame gausu organizmą stiprinančių mikroelementų, be to, jis puikiai reguliuoja skrandžio rūgštingumą, gelbsti nuo refliukso bėdų.
Na ir dar. Labai svarbu nepersivalgyti, nes pernelyg apkrautas organizmas visą savo energiją turi skirti susidorojimui su dideliu maisto kiekiu, ir nelieka jėgų priešintis virusams. Svarbu gerti daug skysčių. Gerai išsimiegoti. Būti pozityviems. Į valias juoktis. Bendrauti su bičiuliais, turėti mielos veiklos.
SVARBU. Šie patarimai gali tikti ne visiems, todėl nusprendus jais vadovautis patariame pasikonsultuoti su gydytoju.
