Per seni pirčiai?
Penktadienį J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje, kur vyko pirties ir SPA festivalis, sutikti vyresnio amžiaus poilsiautojai visi kaip vienas tvirtino pirties malonumams esantys jau per seni. Geriausiai jų visų požiūrį atspindėjo 77-erių Vanda, liūdnai šyptelėjusi, kad pirtimi džiaugdavusis jaunystėje: „O dabar pažiūrėkit, kiek man jau metų“.
Baiminasi dėl sveikatos
Prie jūros tilto sutikta 56-erių Onutė irgi sakė pirtyje nebesilankanti, tik ne dėl amžiaus, o dėl ligos. Moteriai diagnozuotas poliartritas. Tiesa, gydytojai neuždraudę jai saunos, bet Onutė tiesiog apsidraudžia: „Niekada nežinai, kas gali pakenkti. Nors anksčiau suomiškoje pirtyje lankiausi nuolat, du kartus per savaitę, kaip kad buvo rekomendavę gydytojai dėl astmos“.
O 34-erių metų poilsiautoja Daiva bent kartą per mėnesį ar du apsilanko pirtyje. Jos mėgstamiausia – suomiška. Tačiau moteris irgi yra įsitikinusi, kad turint tam tikrų sveikatos problemų pirtis pavojinga. „Manau, kad jos reikia vengti turintiems širdies problemų“, – svarstė poilsiautoja.
Vaikai tam per maži?
Septyniolikmetė Akvilė pirmenybę teikia turkiškai pirčiai, kurioje apsilanko kartą per tris mėnesius. Paklausta, ar, jos nuomone, pirčiai yra amžiaus cenzas, mergina suabejojo dėl vaikų: „Kadangi jų niekas nesiveda, tad gal jiems ir negalima?“
Akvilės bendraamžė Guoda pirtį turi namuose, tad joje lankosi dažniau, ypač žiemą. Portalo pašnekovės manymu, pirtis labai padeda sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis ir labai naudinga nervų sistemai stiprinti. „Tai labai puiki relaksacija“, – tvirtino Guoda.
Kurorto poilsiautojų mintis apie pirtį portalui VLMEDICINA.LT komentuoja specialiai į tarptautinį pirčių ir SPA festivalį „Gintarinė Baltija 2016“ atvykęs maskvietis pirtininkas Vasilijus Lechovas, turintis 30 metų patirties.
- Visų pirma pasakykite, ar pirčiai galioja amžiaus cenzas? Ar pagrįstai 77-erių metų senutė vengia šio malonumo?
– Į pirtį galima eiti bet kokio amžiaus žmogui, nuo pat gyvybės užsimezgimo pradžios. Tik nėščioms moterims reikalinga vadinamoji „minkšta“ pirtis, tam tikro mikroklimato, kai ir oro temperatūra, ir drėgmė neviršija 40 laipsnių. O tai močiutei tiesiog būtina lankytis pirtyje, tik irgi „minkštoje“.
- Kodėl taip kategoriškai tvirtinate apie pirties būtinybę senyvo amžiaus žmonėms?
– Visiems pirtis būtina, nes prakaitavimas yra organizmo apsivalymas, kuris visuomet reikalingas. Per prakaitą iš organizmo pasišalina 184 žalingi junginiai, įvairūs toksinai, o per inkstus – tik 84. Vadinasi, jei žmogus nesilanko pirtyje, tas toksinų šimtukas nusėda į vidaus organus, sąnarius. Todėl ir susergama įvairiausiomis ligomis.
- Tad kas kiek laiko reikia pasiperti?
– Į pirtį būtina nueiti kartą per savaitę. 300 dienų per metus žmogus tegu daro ką nori, bet 60 privalo praleisti pirtyje. Mažiausiai tiek.
- Pratęsiant mintį apie ligas, ar yra diagnozių, dėl kurių žmogui nepatartini pirties malonumai? Ir ar sergant poliartritu bei širdies ligomis reiktų vengti saunos?
– Sergant poliartritu negalima eiti į labai prikaitintą pirtį, bet apskritai šios diagnozės atveju ji net naudinga. Pirtis pavojinga sergant tromboflebitu, esant tirštam kraujui. Savaime suprantama, ji netinkama ir esant vidiniam kraujavimui, pooperaciniu laikotarpiu. Kalbant apie kardiologinius ligonius, pirtis jiems net naudinga, nes treniruoja kraujagysles. O treniruotos kraujagyslės – tarsi antra širdis. Net ir turintiems silpną širdį su treniruotomis kraujagyslėmis lengviau gyventi. Aš pirties procedūras teikiau žmogui, turėjusiam 6 širdies operacijas. Kai gydytojai jį ruošė šeštajai, neaptiko jokių ankstesnių 5 operacijų požymių. Apie jas liudijo tik įrašai medicininėje kortelėje. Pirtis panaikino visus operacijų pėdsakus!
- O kaip onkologiniai ligoniai?
– Jiems tinkama pirties oro temperatūra – nuo 45 iki 50 laipsnių C. Betgi prie Viduržemio jūros irgi tokia pati temperatūra, tačiau dar neteko girdėti, kad vasarą visi onkologiniai ligoniai iš ten išvažiuotų. Bet jeigu jie mano, kad pirtis jiems pakenks, vidinis placebas suveiks, ir pirtis tikrai pakenks.
- O ar reikia žinoti, kaip elgtis pirtyje?
– Be abejo! Viena iš pačių didžiausių daromų klaidų – per aukšta oro temperatūra. Jeigu ji viršija 60 laipsnių, tai jau nebe pirtis, o orkaitė. Kita dažnai pasikartojanti klaida – drėgmės trūkumas pirtyje. Tuomet traumuojamos akys, oda. Įsivaizduokit, kas būtų, jei pusę valandos sau į veidą pūstumėt karštą feną? Juk ir čia tas pats. Svarbu žinoti, kad vanduo pirtyje pilamas ir ant sienų, ne vien akmenų. Ant akmenų apskritai reikia atsargiai pilti, kad drėgmė nepakiltų per staigiai.
Oro drėgnumas turi siekti 40-60 laipsnių. Gal šiek tiek daugiau, bet ne mažiau.
Ir griežtai negalima ant akmenų pilti arbatų nuovirų ir jokių aliejų, net ir eterinių. Juk viskas visiškai sudega, ir tada kvėpuojama kancerogenais, net jei tie aliejai ir patys natūraliausi. Jei norisi įkvėpti aromatų, jais kvėpuokite poilsio kambaryje.
Ir dar pastebėjau, kad žmonės pirtyje gyvena viena iliuzija. Didžiuojasi galį pakelti 80 laipsnių karštį, kai iš tiesų termometras rodo sienos, kuri tikrai yra labai įkaitusi, o ne patalpos, temperatūrą. Aišku, tik ačiū Dievui, kad tiek karščio iš tiesų nėra. Jei norisi žinoti realią oro temperatūrą, termometrą reikia pasidėti šalia savęs.
- Gatvėje pašnekinta mergina pasakė, kad pirtis labai ramina nervų sistemą. Kiek tame yra tiesos?
Visiška tiesa. Pirtis yra nuostabus relaksas, per vantos prisilietimus labai gerai atkuria psichosomatiką. Žmogus girdi savo kūną, jaučia jį, kur yra vanojamas, bet apie nieką negalvoja. Tai pati geriausia meditacija. Ir visi turi žinoti, kad pirtis – ne susirinkimas, o vienas iš pačių geriausių malonumų, kuris nesusijęs su alkoholinių ar narkotinių medžiagų vartojimu. Ir šitas malonumas suteikia sveikatą, o ne ją atima. Paprastai tai, kas malonu, yra draudžiama ar kenkia sveikatai. Taigi pirtis – neuždraustas, nenuodėmingas ir nekenksmingas figūrai (netgi priešingai – jai padedantis) malonumas. Ir labai veiksminga profilaktika sveikatai, apvalanti, stiprinanti imunitetą.
