Nebuvo išskirtinis
„Ant kūno turiu nemažai apgamų. Tas tarp menčių irgi nebuvo išskirtinis. Daug metų nekito: buvo apvalus kaip moneta, neiškilęs, lygiais kraštais. Tačiau prieš kelerius metus „pajudėjo“, tai yra pakeitė formą. Pastebėjusi pakitimus iš karto užsiregistravau pas gydytoją. Bet, žinote, pas jį tą pačią dieną nepakliūsi. Kol laukiau vizito, apgamą pradėjo lyg ir niežėti, perštėti, bet neskaudėjo“, - pasakoja garbaus amžiaus kaunietė.
Kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikti tyrimai, moteriai nustatyta melanoma iš pigmentinio apgamo.
„Kai išgirdau diagnozę, žemė slydo iš po kojų. Bet ilgainiui susitaikiau. Prisimenu, ateini į Onkologijos kliniką, pamatai jaunas, gražias merginas bei vyrukus, sunkiai sergančius mažus vaikučius. Pagalvoji: Dieve, jiems dar gyventi ir gyventi, o mano gyvenimas, eina į antrąją pusę. Stengiausi nusiraminti ir suimti save į rankas“, - pasakoja moteris, kuriai buvo atliktos net trys operacijos.
Lūžis sveikatos nepridėjo
Moteris dabar vengia būti saulėje, ko negalėtų pasakyti apie jaunystės metus.
„Kai jaunystėje nuvažiuodavai į pliažą, tai ir skaitai, ir kamuoliu žaidi. Palangoje prie jūros, būdavo, praleidi visą dieną. Tais laikais niekas nekreipdavo dėmesio į tai, jog saulė gali sukelti žmogui mirtiną pavojų.
Jau dabar turime informacijos, kokiomis valandomis galima degintis, kokiomis geriau nesirodyti saulėje“, - sako moteris.
Prieš dvejus metus ligai išplitus į sritinius ir kaklo limfmazgius R.V.Tarvydienei buvo paskirti naujos kartos vaistai (BRAF inhibitorius), kurie stabilizavo pacientės būklę.
„Man atrodo, kad kai susilaužiau šlaunikaulį, tuomet liga ir paaštrėjo. Lūžis sveikatos tikrai nepridėjo. Dabar gaunu naujausius vaistus. Buvau paguldyta į ligoninę, kur man atliko išsamius tyrimus. Paaiškėjo, kad atitinku reikalavimus ir vaistas man buvo paskirtas. Džiaugiuosi, kad patekau pas labai gerus gydytojus, kurie manimi rūpinasi ir stengiasi, kad pasveikčiau. Gydausi pas nuostabią profesorę Skaidrą Valiukevičienę“, - džiaugiasi pacientė.
Ką moteris žada veikti vasarą? Jei tikėsime sinoptikų prognozėmis, oras turėtų būti neblogas ir saulėtas.
„Kai buvau sveika, su vyru keliaudavome po Europą. Mūsų silpnybė – kelionės. O kai susirgau, nežinau, kaip leisiu vasarą. Saulėje aš išvis nebūnu. Mat vartojant šiuos vaistus, kaip sakoma, gali atsirasti daug odos pakitimų. Tad deduosi kepurę su snapeliu, apsirengiu medvilninius marškinėlius ilgomis rankovėmis. Žodžiu, žiūriu, kad nebūtų atvirų kūno plotų“, - pasakoja moteris.
Interviu
Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir veneros ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.
- Ar lietuvių deginimosi, buvimo saulėje įpročiai keičiasi?
- Lietuvių deginimosi įpročiai tikrai keičiasi. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktų tyrimų duomenimis, lietuviai vis dažniau išvyksta atostogauti ne tik prie Baltijos jūros, bet ir į kitas karšto klimato šalis, pavyzdžiui, prie Viduržemio jūros. Tad stiprių nudegimų nuo saulės skaičius nemažėja.
Esant tokiam nuostabiam orui, kokių Lietuvoje būna mažai, galime priminti keletą svarbiausių dalykų. Verta pasižvalgyti į ultravioletinių (UV) spindulių intensyvumo rodiklį, kuris yra skelbiamas meteorologinėje prognozėje. Kuo šis parametras yra aukštesnis, tuo labiau turėtume pasirūpinti apsauga nuo saulės.
UV intensyvumas didžiausias ankstyvą pavasarį ir vasarą, artėjant rudens sezonui mažėja, bet niekada nesumažėja iki nulio.
Saulėtą dieną itin svarbu pasirūpinti mažamečiais vaikais. Kai saulė būna itin kaitri, reikia slėptis pavėsyje arba po skėčiu. Jei norime išsirengti ir pasideginti paplūdimyje, turėtume naudoti specialų kremą nuo saulės, kurio stiprumo faktorius (SPF) yra penkiolika ir daugiau.
- Prieš šiltąjį sezoną labai populiaru nueiti į soliariumą, kad nebūtum „baltas kaip sūris“...
- Lankymasis soliariume - piktybinio odos vėžio ir melanomos rizikos veiksnys, ypač žmonėms, kurie ant odos turi daugiau kaip dvidešimt pigmentinių apgamų; taip pat strazdanotieji, šviesios odos ir tie, kurių šeimoje būta piktybinio odos vėžio arba melanomos atvejų.
Pigmentinių apgamų skaičius priklauso nuo amžiaus. Jau yra įrodyta, kad vaikams iki aštuoniolikos metų jų daugėja kasmet. Vėliau pigmentinių apgamų skaičius nekinta, gali net mažėti. Tiesa, tai nėra pagrindinis melanomos rodmuo, dar svarbu paveldimumas, stiprių nudegimų nuo saulės skaičius. Šia liga gali susirgti ir žmogus, kuris neturi pigmentinių apgamų.
- Kaip suprantu, pacientų, sergančių odos vėžiu, nemąžta... Tad kokie yra pagrindiniai piktybiškiausio odos vėžio simptomai?
- Kauno klinikose apie trisdešimt procentų visų apsilankymų per metus sudaro sergantieji odos karcinoma, tai pat nemažėja ir melanomos atvejų.
Sergančiųjų vidutinis amžius yra šešiasdešimt dveji metai, turime ir jaunesnių pacientų, kuriems diagnozuojama melanoma.
Pagrindinis simptomas – tai odos darinys, kuris didėja, keičia spalvą, formą ir pradeda kraujuoti. Kai pradeda kraujuoti, yra pats blogiausias požymis.
- Ar mūsų šalies pacientams pasiekiami naujausios kartos vaistai?
- Dabar melanomos valdymo situacija pasikeitė iš esmės, nes dermatologų ir šeimos gydytojų žinios ir kompetencijos šioje srityje išaugo. Apie melanomą labai daug dėstoma universitetuose medicinos studentams. Daugiau žinių gydytojai šia tema įgyja per kvalifikacijos kėlimo kursus.
Bet dar labiau reikia pasidžiaugti tuo, kad pagerėjo melanomos gydymas, nes išrandama vis naujesnių vaistų šiai ligai gydyti, kai ji progresuoja ir išplinta už odos ribų. Lietuvoje šie vaistai tokiems pacientams yra kompensuojami. Dėl šio modernaus gydymo, kuris gali padėti progresuojančios melanomos atveju, žmonės turėtų kreiptis į specializuotus centrus.
