Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę įvairiomis virusinio hepatito formomis, o nuo šios ligos ar jos komplikacijų kasmet miršta apie 1,4 mln. žmonių.
© Shutterstock nuotr.

Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika" Šeimos gydytojas Alfonsas Paliulis pasakoja, kokie yra pagrindiniai virusinio hepatito simptomai, koks gydymas taikomas ir kaip nuo ligos apsisaugoti.

- Virusinis hepatitas – kokia tai liga?

- Virusinis hepatitas – tai įvairių virusų sukeliami kepenų uždegiminiai ir distrofiniai pokyčiai, pasireiškiantys medžiagų apykaitos sutrikimais, neretai ir gelta. Dažniausiai virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B ar C tipų virusai.

- Kuo skiriasi hepatitai A, B, C?

- Hepatito A virusas sukelia tik ūminį kepenų uždegimą, o B ir C virusai būna dažna ne tik ūminio, bet ir lėtinio uždegimo priežastis (ūminis gali pereiti į lėtinį arba liga nuo pat pradžių įgauna lėtinę formą).

- Kokie pagrindiniai virusinių hepatitų požymiai?

- Hepatitas A. Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 d., maksimalus – 50 d. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 % vaikų iki 6 m. dažniausiai nejaučia jokių ligos simptomų, o 40–50 % vyresnių vaikų ir net 70–80 % suaugusiųjų infekcija pasireiškia aiškiais požymiais.

Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1–2 sav. dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėn., tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgiau.

Hepatitas B. 50-60 %. užsikrėtusiųjų niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau nors nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėn. nuo užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų požymių.

Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešiniame šone, akių ir odos pageltimas.

Užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau 8–10 % suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais. Hepatito B nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.

Hepatito C virusas ardo kepenų ląsteles – hepatocitus, sukeldamas kepenų uždegimą ir fibrozę (randėjimą). Fibrozė progresuoja ir per 20–30 m. susergama kepenų ciroze. 60–70 %. užsikrėtusiųjų hepatitio C infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau nors nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 7–8 sav. nuo užsikrėtimo.

Kliniškai pasireiškiančios ligos simptomai būna nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų požymių. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas.

Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinio šono ar sąnarių skausmas. Ligos simptomai panašūs į virusinio hepatito B simptomus. 25–35 % užsikrėtusių asmenų suserga simptomine ir tik 10–20 % serga geltine (dažniausiai lengva) ligos forma.

Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis (15–20 %) ligonių pasveiksta savaime, tačiau 50–85 % suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C arba lieka viruso nešiotojais.

Kadangi lėtinė infekcija pirmaisiais 10–20 m. vystosi užmaskuota forma, hepatito C nešiotojai dažniausiai niekuo nesiskundžia ir nejaučia arba jaučia nežymius ligos simptomus. Nuo užsikrėtimo praėjus 20 m., tik 10–20 % ligonių pasveiksta savaime; 30 % užsikrėtusiųjų per 20–30 m. išsivysto kepenų cirozė.

Sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu C ar hepatito C viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.

- Kada būtina pasitikrinti dėl hepatito?

- Nedelsiant būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, jeigu:

pasireiškia šie klinikiniai simptomai: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, kartumas burnoje, dešinio šono skausmas, sąnarių skausmai, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos;
manoma, kad buvo rizikingų kontaktų ir buvo galimybė užsikrėsti šia infekcija (hepatitų B ir C virusų nešiotojai ir sergantieji lėtinėmis formomis dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia jokių ligos simptomų).

- Ar ši liga kelia pavojų paciento gyvybei?

- Negydomi hepatito virusai gali sukelti sunkius ūminius ir lėtinius kepenų pažeidimus (kepenų cirozę ar kepenų vėžį). Nežinodami, kad yra infekuoti, asmenys gali užkrėsti hepatito B ar hepatito C virusais savo artimuosius. Kartais diagnozė nustatoma taip vėlai, kad vienintelis gydymo būdas būna kepenų transplantacija.

Dėl šios priežasties visi, kurie mano, kad galėjo užsikrėsti virusiniu hepatitu, turėtų kuo greičiau išsitirti. Anksti paskirtas gydymas ir pakeistas gyvenimo būdas gali turėti įtakos ligos eigai ir gyvenimo kokybei.

- Kaip gydoma?

- Specifinio hepatito A gydymo nėra. Ūmiu ligos laikotarpiu ligoniai turi vengti alkoholio ir medikamentų, galinčių daryti toksinį poveikį kepenims. Patariama vengti riebaus maisto.

Virusinis hepatitas B gydomas antivirusiniais vaistais, skiriamais gydytojo. Gydymas sudėtingas ir apie 40–50 % atvejų pasiekiami neblogi gydymo rezultatai: virusas išnaikinamas arba jo koncentracija kraujyje sumažėja ir kepenų uždegimas aprimsta.

Virusinis hepatitas C gydomas antivirusiniais vaistais, skiriamais gydytojo. Gydymas sudėtingas, apie 50 % atvejų pasiekiami neblogi gydymo rezultatai: virusas išnaikinamas arba jo koncentracija kraujyje sumažėja ir kepenų uždegimas aprimsta.

- Kokie patikimiausi būdai apsisaugoti nuo virusinio hepatito?

- • Laikytis saugaus lytinio elgesio taisyklių (naudoti prezervatyvus, vengti didelės lytinių partnerių kaitos, atsitiktinių lytinių partnerių ir lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais);

• saugiai vartoti medikamentus, t. y. turėti savo adatas ir švirkštus, instrumentus naudoti tik vieną kartą;

• nesinaudoti galimai infekuoto žmogaus krauju ar organizmo išskyromis užterštomis asmens higienos priemonėmis (dantų šepetukais, skustuvais, peiliukais);

• naudotis tik saugiai atliekamomis medicinos ir grožio paslaugomis (procedūroms turi būti naudojami vienkartiniai instrumentai, daroma įrankių ir patalpų dezinfekcija pagal galiojančias higienos normas);

• skiepyti vaikus ir suaugusiuosius (tik nuo hepatito B, vakcinos nuo hepatito C nėra);

• nėščiosioms ištirti kraują dėl hepatito B.

Jei žmogus žino, kad yra užsikrėtęs hepatito B ar C virusais, turėtų informuoti savo šeimos gydytoją, odontologą ir kitus specialistus, atliekančius intervencines procedūras. Užsikrėtusieji hepatitu C turi tvarstytis žaizdas, kad kraujo nepatektų aplinkiniams.

Negalima naudotis kitų žmonių dantų šepetukais, skutimosi, manikiūro, pedikiūro įrankiais. Sergantys asmenys negali būti kraujo, organų, spermos donorais.

- Ar žmogus, persirgęs hepatitu, gali vėl juo užsikrėsti?

- Persirgęs viena virusinio hepatito atmaina, žmogus gali susirgti kita. Jei pasveikstama nuo virusinio hepatito, įgyjamas dalinis atsparumas virusui.

Įdomu

Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo hepatito A yra skiepai. Įrodyta, kad jie yra saugūs, gerai toleruojami, o veiksmingumas siekia 95 %.
Skiepas nuo hepatito B užtikrina ilgalaikį imunitetą. Paskiepijus 3 vakcinos dozėmis, imunitetas įgyjamas 15 m. ar ilgesniam laikui.

Hepatitas A yra viena dažniausiai pasitaikančių užkrečiamųjų ligų ir yra itin pavojinga vykstantiems iš labiau išsivysčiusių šalių į menkiau išsivysčiusias.

Hepatito C virusas pasaulyje atrastas palyginti neseniai – 1989 m.

Šių metų gegužės 19 d. paskelbta Pasaulinė hepatito C diena. Liepos 28 d. – Pasaulinė hepatito diena. Spalio 1 d. – Tarptautinė hepatito diena.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. užregistruoti 37 ūminiai ir 6 lėtiniai susirgimai virusiniu hepatitu B bei 59 ūminiai ir 56 lėtiniai susirgimai hepatitu C.

Manoma, kad Lietuvoje hepatito C nešiotojai yra apie 2 % gyventojų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Vaizdas pro langą į Europą: Baltijos regionas Kremliui – tik viena jo baisios strategijos detalė (14)

Su rusų ekonomistu, žurnalistu Dmitrijumi Travinu DELFI susitiko Europos universitete Sankt...

Paėmusieji būsto paskolas viliojami galimybe sutaupyti nemenką sumą (5)

Tūkstančiai šalies gyventojų įsigydami nuosavą būstą skolinosi pinigų iš bankų....

Azija kuria savo pasaulio tvarką (4)

Pastaruoju metu daug pasakyta apie tai, kaip Donaldo Trumpo administracijos politika kertasi su tuo,...

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (11)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (234)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Geriausi pusryčiai norintiems sulieknėti (1)

Norintys mesti svorį gali lengviau atsikvėpti – šį kartą nereikės valgyti nieko neįprasto. Ir...

Atlikėjas iš P. Afrikos GSLIM žmoną ir ramybę rado Lietuvoje: dar visai neseniai ten mūsų santykiai būtų buvę nelegalūs (5)

Pusę metų Lietuvoje gyvenantis dainininkas iš Pietų Afrikos GSLIM (Gabriel Sweet Life In Music)...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (17)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (24)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (58)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...