Protėviai pasninkaudavo
Rimtį ir susikaupimą nešantis Adventas prasideda likus keturioms savaitėms iki Kalėdų. Vieniems tai – apmąstymų ir dvasinio išsigryninimo metas, kiti žmonės daugiau dėmesio skiria žemiškajam kūno apvalymui.
Šiuo laikotarpiu kai kas iš raciono išbraukia mėsos, paukštienos ar žuvies patiekalus. Aišku, maitintis vien daržovėmis, vaisiais, riešutais, sėklomis ir kitomis gamtos gėrybėmis daliai žmonių būtų tikras išbandymas. Tačiau tinkamai sudarius pasninko valgiaraštį įmanoma atgaivinti organizmą, pavargusį nuo šiuolaikinio perdirbto, cheminiai priedais „pagardinto“ maisto. Kita vertus, ar visiems to reikia.
Advento metu mūsų protėviai stengdavosi pasninkauti, bet nebuvo savo kūno alinimo fanatikai. Šiaurinių platumų gyventojams reikia stipriau užkąsti, nes tada kūnas geriau laiko šilumą.
Tradicijai – tūkstančiai metų
Vienų etnologų manymu, seniau lietuviai artėjant Kalėdoms paprastai mėsos nevalgydavo tris dienas per savaitę. Kiti papročių tyrinėtojai nurodo, kad mūsų krašto gyventojai nuo mėsiškų, pieniškų valgių, kiaušinių per Adventą susilaikydavo, išskyrus sekmadienius bei kai kurias kitas nustatytas dienas. Pasninkaudami protėviai maitindavosi įvairiomis grūdų košėmis, burokėliais, bulvėmis, kopūstais, obuoliais, džiovintais grybais ir kt.
Kai kas pasirenka ir visišką pasninką – jo metu geria tik vandenį. Visai negaudamas maisto organizmas pradeda valytis.
Pasninkas tinka ne visiems
Mokslininkai yra nustatę, kad pasninkaujant iš organizmo šalinami toksinai ir šlakai, atsinaujina ląstelės, aktyvėja imuninė sistema, gali sumažėti vėžio, kraujotakos, infekcinių ligų rizika. Pasnininkas gali būti naudingas mažai judantiems, turintiems antsvorio asmenims, dirbantiems protinį darbą.
Tačiau pasninkauti gali tik sveiki žmonės. Dietologai įspėja, kad to nereiktų daryti vaikams, besilaukiančioms kūdikio moterims, seniems žmonėms ir ligoniams.
Ypač atidūs turėtų būti virškinimo, kraujotakos ligomis, diabetu sergantys žmonės. Lėtinės ligos gali paaštrėti ir komplikuotis. Nors yra pavyzdžių, kai visiškai pasninkaujantys žmonės sustabdė odos ligas, alergijas, išsėtinę sklerozę – imtis to galima tik su gydytojo priežiūra.
Reikia atsargumo
Beveik prie dvejus metus Anapilin išėjusi garsi gydytoja ir publicistė Filomena Taunytė yra pastebėjusi, kad visiškai tapti vegetarais Lietuvoje gyvenantiems žmonėms netinka, bet sveikatą sustiprinti padėtų mažesnis mėsos vartojimas, griežto pasninko laikymasis keletą kartų per metus ar bent vieną dieną per savaitę.
Trumpi, bet reguliarūs pasninkai padeda taip pat pasiekti gerų rezultatų. Reikia žinoti, kad ilgą laiką trunkantis pasninkavimas organizmui sukelia stresą. Labai svarbu po badavimo impulsyviai nepulti prie maisto.
Nusprendus kuriam laikui kardinaliai pakeisti savo mitybą to iš pradžių nereiktų daryti ilgiau nei vieną dieną. Geriausia būtų pasiskaityti atitinkamos literatūros, pasikonsultuoti su turinčiu tokios patirties žmogumi ar dietologu.
