Viena dažniausių pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė. Tai yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė. Ameboms patekus į kraujo apytakos ratą, jos gali būti nuneštos į kitus organus (kepenis, inkstus, smegenis ir kt.). Negydant amebiazės atsiranda sunkios komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.
Kiekvienais metais visame pasaulyje registruojama apie 50 mln. naujų amebiazės atvejų ir 50 - 100 tūkst. mirties atvejų. Lietuvoje 2010 metais sergamumas amebiaze siekė 0,16 atvejo/10000 gyventojų. Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis - oralinis kelias.
Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Mechaniškai cistas gali pernešti įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir kt.).
Simptomai
Nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo gali praeiti kelios dienos, keli mėnesiai ar net metai. Tačiau dažniausiai ligos požymiai pasirodo 2–4 savaitę po užsikrėtimo. Devyni iš dešimties asmenų, kurių išmatose randamos amebų cistos, neturi ligos simptomų, bet gali užkrėsti kitus žmones. Paprastai liga vystosi iš lėto: pasireiškia bendras negalavimas, silpnumas, dažnesnis tuštinimasis, išmatose atsiranda gleivių.
Po kelių dienų tuštinimasis padažnėja iki 15 kartų per parą, skystose išmatose atsiranda kraujo bei gleivių. Ligonis pradžioje skundžiasi viso pilvo priepuoliniais skausmais, kurie po kelių dienų lokalizuojasi dešinėje pusėje. Atsiranda skausmingas varymas tuštintis (tenezmai).
Temperatūra dažniausiai būna normali ar pakilusi nedaug. Ligonis skundžiasi silpnumu, apetito stoka. Negydant liga tampa lėtinė, su paūmėjimais ir remisijomis gali tęstis kelis metus. Tuomet ligos paūmėjimo laikotarpiai, primenantys ūmią amebiazę, kaitaliojasi su besimptomiais periodais.
Lambliazė
Sergant kita pirmuonių sukelta liga - lambliaze (giardiaze) yra pažeidžiamas plonasis žarnynas. Ši liga paprastai įvardijama kaip zoonozė, kurios plitimas gali vykti tarp gyvūnų ir žmonių. Žmogus lambliaze užsikrečia giardijų cistoms per burną patekus į plonąjį žarnyną. Infekcija gali būti perduota tiesiogiai nuo gyvūno ar sergančio žmogaus per užterštas rankas, taip pat per užterštą vandenį, maistą ar kitus aplinkos daiktus. Vyrai homoseksualai giardijomis gali užsikrėsti lytinių santykių metu.
2010 metais Lietuvoje sergamumas lambliaze siekė 0,06 atvejo/10000 gyventojų, kai buvo užregistruotas 21 šios ligos atvejis.
Simptomai
Dažniausiai užsikrėtus liga būna besimptomė. Patekus 10–25 cistoms į organizmą jau vystosi ligos simptomai. Ligos simptomai pasirodo 3–25, dažniausiai 7–10 dieną, po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai, ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis dvokiančiomis išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas.
Išmatos vandeningos be gleivių ir kraujo, turi nemalonų kvapą, paviršius riebus, nes lamblijos sutrikdo riebalų įsiurbimą žarnyne. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris. Temperatūra pakyla retai. Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Kartais ūmi ligos forma
pereina į lėtinę lambliazės formą.
Ligoniams, sergantiems lėtine ligos forma būdingas blogas apetitas, svorio kritimas, pilvo pūtimas bei skausmas virš bambos, blogas kvapas iš burnos. Išmatos dažniausiai yra riebios, turi nemalonų specifinį kvapą. Ligonis skundžiasi viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Lėtinė lambliazė gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Dažniausiai lėtinė lambliazė vystosi ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Kriptosporidiazė
Reta, tačiau ne mažiau pavojinga pirmuonių sukeliama liga yra kriptosporidiazė. Šios ligos metu yra pažeidžiamos virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ląstelės. Infekcijos rezervuaras yra labai platus, nes jame dalyvauja laukiniai, naminiai žinduoliai bei žmogus. Pagrindinis ir pavojingiausias šio sukėlėjo rezervuaras yra sergantys (užsikrėtę) žmonės, stambieji raguočiai ir kiti naminiai gyvūnai.
Simptomai
Inkubacinis periodas nėra tiksliai žinomas. Gali tęstis nuo 5 iki 14 dienų, vidutiniškai apie 7 dienas, o asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi, ligos simptomai gali pasirodyti ir po 3–4 dienų. Daugumai žmonių, užsikrėtus kriptosporidijomis, liga praeina be simptomų, nors toks asmuo su išmatomis ir išskiria oocistas.
Vystantis ligai jos pradžia dažniausiai būna ūmi: ligoniui pakyla
temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, jis vemia, viduriuoja, netenka apetito, savijautai blogėjant ligonis skundžiasi galvos, raumenų skausmais. Pagrindinis klinikinis simptomas – vandeningos išmatos. Tuštinimasis padažnėja iki 2–20 kartų per parą, tačiau kartais viduriavimo gali ir nebūti. Išmatos turi labai nemalonų specifinį kvapą.
Sergant šia liga ligoniams krenta kūno svoris, būdingi spazminiai skausmai viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, atsiranda pilvo gurgimas. Kartais kartu būna ir viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Susirgimas tęsiasi 1–2 savaites ir praeina savaime be gydymo. Parazitai iš išmatų dingsta po 1–3 savaičių po klinikinių simptomų išnykimo. Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, vaikai ar seni žmonės serga sunkiau.
Ligą išaiškins tyrimas
Reikia atkreipti dėmesį, kad pirmuonių sukeltų ligų diagnozės patvirtinimui yra būtinas paciento išmatų mikroskopinis tyrimas. Žarnyno sukeliamų ligų diagnozė patvirtinama įvertinus klinikinius ligos požymius, laboratorinius, instrumentinius bei epidemiologinius duomenis.
Visi norintys pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę pirmuonių sukeltomis žarnyno ligomis, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Siekiant išvengti užsikrėtimo pirmuonių sukeltomis žarnyno ligomis, Centro specialistai rekomenduoja laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais.
Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis.
Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Nelankyti baseinų 2 savaites po ligos, nes ligonis ir neturėdamas klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiria ligos sukėlėjų. Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis. Patariama vengti atsitiktinių homoseksualių lytinių santykių.
Infekuoti asmenys, kuriems pasireiškia klinikiniai simptomai, nušalinami nuo darbo, susijusio su maisto gamyba, hospitalizuotų ar kitų ligonių tiesioginiu slaugymu. Šių profesijų žmonėms į darbą leidžiama sugrįžti tik visiškai pasveikus ir neturint jokių klinikinių simptomų. Taip pat svarbu nevesti viduriuojančių vaikų į ugdymo įstaigas.
