Modeliuotojai, stilistai ir visažistai ėmė degti nesutramdoma aistra visiems šios švelnios gėlelės atspalviams, užpildydami jais podiumus ir miesto gatves.

Parfumerinis hitas

19- 20-ojo amžiaus sankirtoje prasidėjo triumfuojantis našlaitės ėjimas kosmetologijoje. Kvepalai, odekolonai, losjonai, pudra, lūpų dažai… Tais laikais viskas dvelkė jos aromatu, kuris taip gerai derėjo su odos kvapu ir buvo gerbiamas moterų ir vyrų.

Judžin’as Rimmel’is, šio amžiaus pradžioje sukūręs parfumerijos enciklopediją, kuri iki šiol yra savotiška biblija specialistams, rašė: “Nuostabiai švelnus našlaitės kvapas turi stebėtiną savybę visiems patikti, todėl jis ir populiarus, kaip joks kitas”. To dėka mūsų sąmonėje šios romantiškos gėlės visam laikui liko klasikinės parfumerijos simboliu.

Amžiaus pradžioje Europoje egzistavo daugybė našlaičių plantacijų, kurių stambiausia buvo prie Nicos. Labiausiai parfumeriai vertino ir mėgo dvigubos, Parmos našlaitės žiedus, kurios aromatas buvo laikomas tobulu. Tačiau dauginti šį kaprizingą augalą buvo nepaprasta. Iš dalies Parmos našlaitė reikalavo šilumos, bet tuo pačiu absoliučiai nepakentė saulės, todėl buvo auginama apelsinmedžių ir citrinmedžių pavėsyje. Žiedai buvo renkami labai atsargiai ir tik nusileidus saulei.

Aistros dėl našlaitės

Anksčiau jaunoms merginoms etiketas leido kvepėti tik našlaitės ir levandos aromatais, kurie simbolizavo švarą ir nekaltybę. Rožės, lelijos ir jazmino kvapai buvo laikomi provokuojančiais ir leistini tik ištekėjusioms damoms. Aristokratiškumo ir gero skonio simboliu buvo laikomi 1913 metais pasirodę Violette Precieuse, Caron kvepalai. Jie daugeliui dešimtmečių pavergė moterų, atitinkamai ir vyrų širdis.

Našlaičių gaidelių kvepaluose populiarumas tęsėsi iki amžiaus vidurio. Tam nemažai turėjo įtakos žinomi Namų Berdoues, Violettes de Toulouse (1936) kvepalai. Iki penkiasdešimtųjų metų pabaigos sodininkai ir toliau našlaites augino parfumerijos reikmėms, tačiau mažas tokio biznio pelnas sumažino susidomėjimą šiomis gėlėmis. Kartu su pakalnutėmis, mimoza ir gvazdikais našlaitės liko praeityje, o joms ilgam išliko puiki “mano prosenelės laikų kvepalų” šlovė.

Dideli pokyčiai

Tačiau šiandien susidomėjimas našlaitėmis auga vėl. Ir ne tik dėl alyvinės - violetinės podiumų beprotystės. Pavargę nuo gyvenimo sudėtingumų, miesto rutinos ir nuolatinio streso, mes su malonumu atrandame sau šių gėlių poeziją. Jų toks pažįstamas ir paprastas aromatas dvasiai suteikia ramybės, priverčia susimąstyti apie grožį ir tai kas amžina.

Šios romantiškos gėlelės populiarumas kartu tapo iššūkiu modernizmui ir avangardiškumui su jų tiksliomis geometrinėmis konstrukcijomis ir juodai baltais tonais. Puokštė našlaičių, nuo neatmenamų laikų simbolizuojanti drovų įsimylėjėlį iš Marselio Prusto ir Andre Morua romanų, dabar tapo vis labiau populiarėjančio neoromantinio stiliaus įvaizdžiu. Šiandien parfumerijoje naudojamos ne tik žiedų, bet ir lapų, stiebų ir net našlaičių šaknų aromatinės sudėtinės dalys.

Parfumerijos metrai mano, kad šis augalas turtingiausias kvapų ir ši puiki medžiaga yra labai vertinama. Būtent todėl daugelis kvepalų, turinčių našlaitės gaidelių, absoliučiai nepanašūs tarpusavyje: viskas priklauso nuo gėlelės dalies, pasitarnavusios, kaip kvapo šaltinis. Jos lapai turi gaivų, sodrų ir permatomą aromatą, šaknys- malonesnį, o žiedai- švelniai saldų. Ir, pagaliau, maloni naujiena gamtos mylėtojams: šiandien našlaitės aromatas jau sukuriamas dirbtiniu būdu, todėl neliko būtinumo naikinti daugelį kilogramų šių švelnių augalų tam, kad pagamintum keletą flakonų kvepalų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją