Laikas imtis konkrečių veiksmų
Anot PSO, mikroorganizmų atsparumas antimikrobiniams preparatams vis labiau blogina tiek prevencijai, tiek gydymui skirtų vaistų veikimą. Infekcijų, kurias sukelia bakterijos, parazitai, virusai ir grybeliai, mastas auga kartu su tų infekcijų rūšių skaičiumi. Dėl to auga ir lėšos bei laiko sąnaudos, kurias įvairios vyriausybės visame pasaulyje skiria šiai problemai spręsti.
Šiandien mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams preparatams nebepažaboja net pažangi šiuolaikinė medicina. Artėja era, kai net menkiausia infekcija ar sužeidimas galės pražudyti žmogų.
Pats atsparumas antibiotikams pasireiškia tada, kai bakterijos įgyja naujų genų ir jų derinių, koduojančių specifinius baltymus ir lemiančių tų baltymų veikimą. Atsiranda atsparumas vienam konkrečiam antibiotikui ar visai jų grupei pagal veikimo spektrą. Taigi antibiotikai nebegali mikroorganizmo nužudyti.
Anot PSO apžvalgos, paskelbtos balandžio 30 d., visuose pasaulio kampeliuose bakterijų atsparumas antibiotikams masiškai auga. Nesvarbus nei šalies klimatas, geografinė padėtis, socioekonominė pažanga. Situacija tapo tokia, kad jau derėtų ne tik jaudintis, bet ir imtis konkrečių veiksmų.
PSO generalinio direktoriaus asistentas mokslų daktaras Keiji Fukuda perspėja: „Be skubių, koordinuotų veiksmų visose sveikatos apsaugos grandyse po kelių dešimtmečių žmogų numarins net pati nepavojingiausia bakterija. Sugrįšime į tuos laikus, kai dėl infekcijų žmonių gyvenimo trukmė būdavo labai trumpa, žmonių mirtingumas didelis.
Antibiotikai suteikė galimybę mums gyventi ilgiau ir sveikiau. Tačiau dabar turime susitelkti į kitą šio medicinos ir mokslo pasiekimo pusę – neracionalaus ir nesaikingo vartojimo pasekmes. Tik jei veiksime nedelsiant vienas didžiausių medicinos atradimų nepraras savo ligšiolinės naudos ir galbūt tarnaus žmogaus sveikatai toliau“.
Labiausiai linksniuotos bakterijos
Apžvalgoje minimi patys įvairiausi mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai, parazitai), kurių atsparumas antimikrobiniams preparatams auga. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama bakterijoms, kurios sukelia dažniausiai pasitaikančias arbasunkias infekcijas. Pavyzdžiui, sepsį, kraujotakos infekcijas, pneumoniją, diarėją, šlapimo takų infekcijas, gonorėją. Apžvalgoje pabrėžiami keli reikšmingi faktai:
Atsparumas „paskutinio pasirinkimo“ antibiotikams, karbepenemams, plačiai išplito visame pasaulyje. Šios grupės antibiotikais dažniausiai gydoma nuo enterobakterijos Klebsiella pneumonia sukeltų infekcijų. Pavyzdžiui, tokių infekcijų, kaip hospitalinė pneumonija ar hospitalinė kraujotakos infekcija. Minėtos infekcijos ligoninėse užklumpa tiek intensyvios terapijos skyriuje gydomus pacientus, tiek naujagimius.
Visame pasaulyje išplito bakterijų atsparumas kitai antibiotikų grupei – fluorochinolonams. Šia grupe dažniausiai gydomos šlapimo takų infekcijos, sukeltos E. coli. Kai fluorochinolonai buvo atrasti (1980 metais), atsparumas jiems buvo nulinis. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse daugiau nei 50 proc. susirgusiųjų E. Coli sukelta infekcija išsivysto atsparumas fluorochinolonams ir vaistai nebeveikia.
Patvirtinta, jog Austrijoje, Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Pietų Afrikoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje nebeaktyvūs ir antibiotikai – trečiosios kartos cefalosporinai. Jie dažniausiai skiriamigonorėjai gydyti. Nuo gonorėjos kasmet gydoma bent 1 milijonas žmonių visame pasaulyje.
Ko privalu imtis?
PSO apžvalgoje pažymima, kad daugelyje šalių nėra net elementariausios sistemos, kuri padėtų sekti bakterijų atsparumą antibiotikams. Nemaža dalis pasaulio šalių apskritai vangiai imasi bet kokių žingsnių šiai problemai spręsti. O juk šie žingsniai turi būti nedelsiant vykdomi tiek valstybiniu mastu, tiek stengiantis kiekvienam iš mūsų.
Daugiau dėmesio turi būti skiriama geresnei higiena, patikimiems vandens šaltiniams ir švariam vandeniui. Tokiu būdu bus sumažintas bakterijų plitimas ir antibiotikų reikės mažiau.
Svarbu griežčiau kontroliuoti mikrobų plitimą ligoninėse ar kituose sveikatos apsaugos padaliniuose.
Nemažiau svarbu ir vakcinacija bei visuomenės švietimas, skatinimas vakcinavimo klausimais.
PSO pažymi, kad gydytojams reikia geresnių ir inovatyvesnių diagnostikos prietaisų. Tam, kad jie kuo greičiau bei efektyviau galėtų susekti galimą atsparumą antibiotikams konkretaus paciento organizme. Būtina didinti ir kiekvieno piliečio sąmoningumą. Pavyzdžiui, žmonės turėtų vartoti antibiotikus tik tada, kai juos paskiria gydytojas. Šiuos vaistus būtina vartoti taip, kaip paskirta, ir tiek dienų, kiek paskirta. Metus vartoti antibiotikus iškart po pagerėjimo ir nesuvartojus kurso iki galo, didėja bakterijų atsparumo antibiotikams tikimybė.
Antibiotikais neturėtų būti dalinamasi su kitais žmonėmis. Jei liko antibiotikų po paskirto gydymo kurso, nevalia jų niekam atiduoti ar pasilikti kitam kartui.
Didelė atsakomybė krenta ir sveikatos apsaugos specialistams, ypač gydytojams ir farmacininkams. Gydytojai turėtų išrašyti antibiotikus tik esant būtinumui, nustačius konkrečią bakteriją paciento organizme. Konkrečiai ligai turi būti paskiriamas konkretus antibiotikas. Turi būti tiksliai nusakomas vaisto vartojimas ir kurso trukmė. Farmacininkai turėtų išduoti antibiotikus tik pateikus gydytojo receptą, priminti pacientui apie kitus antibiotikų vartojimo ypatumus.
Į susidariusią situaciją PSO skatina reaguoti ir vyriausybes. Įvairūs padaliniai turėtų skatinti visuomenę racionaliai vartoti antibiotikus. Turėtų būti įdiegiama atsparumo antibiotikams monitoringo sistema. Reiktų tobulinti ir įvairius diagnostikos metodus, leidžiančius tą atsparumą vienaip ar kitaip išmatuoti. Taigi tikimasi ir spartesnio technologinio progreso bei kuo glaudesnio įvairių sektorių bendradarbiavimo. Beje, apžvalgoje kalbama ir apie atsparumą vaistams nuo ŽIV, maliarijos, tuberkuliozės, gripo.
Situacija Lietuvoje
Lietuva, kaip ir kitos pasaulio valstybės, susiduria su augančio bakterijų atsparumo problema. Gydytoja infektologė Julija Petrina informavo, kad pastebimas Staphylococcus aureus, kitų Streptococc‘ų ir Enterococc‘ų, Pseudomonas aeruginosa, Clostridium difficile, Escherichia coli, Klebsiella pneumoniae, Mycobacterium tuberculosis atsparumas vienam ar keliems antibiotikams. Taip pat registruojamas Acinetobacter baumannii, Salmonellarūšių atsparumas antibakteriniams preparatams.
Žiūrint statistiškai – daugiau kaip 50 proc. Klebsiella pneumoniae yra atsparios III kartos cefalosporinams, apie 25 proc. – atsparios fluorchinolonams ir aminoglikozidams. Bakterijų atsparumas plataus spektro antibiotikams – karbapenemams kol kas yra nedidelis.
Lietuvoje taikoma sugriežtinta antibakterinių preparatų pardavimo tvarka, kuomet antibiotikai neišduodami be recepto. Šis principas pristabdė atsparių bakterijų štamų augimą. Rečiau susidurdamos su antibiotikais bakterijos ilgainiui praranda atsparumą. Tad kol kas nėra nė vieno antibiotiko, kuris būtų visiškai neveiksmingas.
„Siekiant racionaliai vartoti antibiotikus, prieš skiriant juos būtina įsitikinti, kad tai tikrai bakterinė infekcija. Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams (specifinis antibiotikų vartojimas). Specifinio gydymo tikslas yra maksimalus gydomasis poveikis, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Jei antibiotikas skiriamas prieš nustatant sukėlėją, patartina rinktis kuo siauresnio spektro antibiotikus, nes skiriami antibiotikai turi veiksmingai naikinti sukėlėją ir kuo mažiau veikti likusią organizmo mikroflorą. Pacientai turėtų vartoti antibiotikus griežtai nustatytu laiku, nepraleisti dozių ir nesutrumpinti nustatyto antibiotikų kurso trukmės, nes tai taip pat didina atsparumą“, – pataria J. Petrina.
Visą PSO apžvalgą galite rasti čia.
