Mes dažnai net nesusimąstydami kartojame: visos ligos nuo nervų. Tačiau, padarę šią teisingą prielaidą, dažniausiai nepadarome iš jos praktinių išvadų. Sprendimai „Svarbiausia- emocinė pusiausvyra”, „Nesinervinti” ir „Neimti į galvą” nėra visiškai teisingi.
Moteris, ašaros
© Corbis/Scanpix
Pirmiausia pažiūrėkime, ką reiškia posakis, kad „Visos ligos nuo nervų”. Ar tai reiškia, kad jei mes jausime nerimą, liūdesį ar pyktį, tai iš karto po to ar tuo metu mums prasidės liga? Nieko panašaus! Prisiminkime vaikystę. Užplūdus nerimui mes patys ir tampame tuo nerimu - nerimaujame, drebame, nerandame sau vietos. Užėjus liūdesiui verkiame, užsidarome ir nuleidžiame akis. O apimti pykčio mes sukandame dantis, keliame balsą bei ieškome, ką čia pagriebus.

Ar nuo šių jausmų mes tapdavome nesveikais vaikais? Ne, mes sirgdavome, jei būdavome priversti neverkti, neliūdėti ir nepykti. Tuomet mes imdavome mikčioti, šlapintis į lovą ir tampyti veido raumenis. Visos jausmų išraiškos yra natūralios, genetiškai perduotos mums nuo mūsų gyvūnų protėvių ir su jokia liga nėra susijusios. Todėl sprendimas „Nesinervink ir būsi sveikas” yra visiškai absurdiškas.

Kaip tik daug metų bandydami įvaldyti mums kylančius nerimą, liūdesį ar pyktį, mes ir priartėjame žingsneliu link ligos.

Seniai pastebėta, kad linksmi ir optimistiški storuliai, „nieko neimantys į plaučius”, dažniau linkę sirgti širdies kraujagyslių ligomis.

O tulžies pūslės diskineziją ir pykinimą galima užsidirbti nuolat nusileidžiant ir murmant: „Nieko tokio, jūs man visai netrukdote”.

Kaip tik išoriškai nepriklausomi, aktyvūs ir problemas linkę spręsti, o ne jas išgyventi, žmonės dažniau suserga opalige ar artritu.

Ir būtent „šalto veido” racionalistai neretai brandžiame amžiuje užsidirba limfmazgių ligas ar net auglius.

Žinoma, tai atsitinka, kai per daug slopinamas emocinis gyvenimas ir kai tai tampa įpročiu. Tačiau psichosomatinei reakcijai atsirasti gali užtekti vienos - dviejų dienų.

Kada mums prireikia jausmus suvaldyti? Kai mes turime išlaikyti “gražią miną”. Pvz., jei jūsų vyras su jumis seniai nesimyli, vaikas įgriso savo nuolatiniu niurzgėjimu, o dar kažką nemalonaus pasakė kaimynas - jūsų viduje per parą susikaupia pakankamai daug liūdesio ir pykčio. Tačiau jei pas jus tuo metu lankosi svečiai ar giminaičiai, jūs, be abejo, neleidžiate sau „pratrūkti”. Ką pasakys žmonės?

Ir tai, kad jūs į visus tuos žmones reaguojate malonia šypsena ir netgi manote: „O man visiškai tas pats, viskas normalu”- reiškia, kad jūs slepiate savo jausmus nuo savęs paties. Todėl nenuostabu, kad vieną vakarą ar naktį jums ima skaudėti skrandį. Ir jei jūsų „viskas normalu” tampa įpročiu, skausmai kartojasi. Kai pradedate ieškoti ligos ir tirtis nemaloniu plastikiniu zondu- fibrogastroskopu, jums atranda gastritą ar opelę. Ar jie atsirado dėl to, kad jūs |nervinotės”? Ne, kaip tik dėl to, kad jūs stengėtės nesinervinti. Ašaros, kurios gamtos numatytos riedėti skruostais, nuriedėjo į skrandį.

Praktinė išvada tokia - daugumoje atvejų emocijas geriau išreikšti, o ne „suvaldyti”. Tam sugalvotos psichoterapinės ir meditacinės technikos, vadinamos „katarsinėmis”. Žinoma, daug kas sieja žodį „meditacija” su joga, mantrų kartojimu ar kinų cigunu. Tačiau mums reikia ne disciplinuoti kvėpavimą ir jausmus, o kaip tik juos išjudinti, sustiprinti ir išreikšti.

Teoriškai tai galima išmėginti geštaltą ar psichodramą psichoterapinėse grupėse, tačiau jų nėra daug, o Lietuvos psichoterapeutai, deja, dažniausiai taiko grupinę terapiją, kur kalbama, o ne intensyviai reiškiami jausmai.

Šventa vieta tuščia nelieka. Katarsinės technikos dažniausiai naudojamos kitur - pavyzdžiui, tantros ir dinaminės meditacijos grupėse. Tačiau šios grupės nėra žinomos plačiam žmonių ratui, daug kas jas painioja su religinėmis sektomis, o be to, tokie seminarai nemažai kainuoja.

Todėl mums reikalinga kažkas paprastesnio ir praktiškesnio. Viena iš tokių technikų yra paprasta dėmesio koncentracija, pav. „fokusavimas” pagal J. Džentlį.

Taigi pirmiausia žiūrėkite į savo jausmus ne kaip į nuodėmę, o tiesiog kaip į energiją.

Štai jums graužia skrandį. Jūs žinote, kad jūsų skrandis ištirtas, kad tai sena problema, ir greičiausiai jūs per daug varžote savo emocijų išraišką. Jūs netgi turite vaistų, tačiau kiek jie veiks? Ir vietoje to, kad „nesinervintumėt”, „prasiblaškytumėt”, jūs sukaupiate dėmesį į savo skrandį. Skausmas, žinoma, sustiprėja. Tuomet jūs vos ne dirbtinai atgaminate savyje kokį nors išgyvenimą - išbandote viduje, tarkime, graudų verkimą, įniršį ar baimę - ir stengiatės pajusti, kuris jausmas lengviausiai jums kyla.

Jei jūs pataikėte ir jums kyla graudus verksmas - jūs sau netrukdote, o netgi padedate sau pravirkti. Jums nebūtina garsiai raudoti, jei aplink yra tam nepasiruošusių žmonių. Užtenka kelių vidinių „pakūkčiojimų”.

Jei jums spazmuoja tulžies pūslė, neretai susikaupę atrandate viduje neapykantą mylimam žmogui. Kaltu dėl to nereikia jaustis, užtenka viduje sustiprinti tą neapykantą. Svarbu ne galvoti apie šiuos jausmus, o būtent juos jausti sustiprintu pavidalu. Po truputį, o kartais staiga jūsų skausmas išnyksta.

Tai tampa įpročiu. Ir tuomet jūs nepeikiate savo nervų, o padėkojate jiems. Jie ne tik moka sukelti jums ligą, bet moka nuo jos ir pagydyti. Reikia tik ne varžyti juos, o elgtis taip, kad jie galėtų atskleisti visą savo galią.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (18)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (74)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (127)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (20)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (9)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (68)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...

Akibrokštas: valstybinė įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį (161)

Palangos girininkijoje dirba ne vien tik miškininkai. Kaip išsiaiškino DELFI, jų ten mažuma....

Automobilių gamyboje – nauja aukso kasykla (10)

Autonomiški automobiliai gali drastiškai sumažinti aukų keliuose skaičių, apkarpyti suvartojamų...

Kanadietė pamestą sužadėtuvių žiedą po 13 metų rado netikėtoje vietoje (8)

Prieš daugiau nei dešimt metų šeimai priklausančiame ūkyje kanadietė Mary Grams pametė savo...