Eleuterokòkas [gr. eleutheros - laisvas + kokkos - grūdas] - dar vadinamas sidabriniu ženšeniu, yra nedidelis sumedėjęs aralijinių šeimos krūmokšnis, kilęs iš Šiaurės rytų Azijos. Eleuterokokas brandina skaisčiai raudonas uogas, tačiau vartojamos tik jo šaknys, kurių pavadinimas, išvertus iš originalo kalbos, reiškia „žmogaus šaknis" (jos savo formą primena žmogaus kūną).
Prieš 2000 m. eleuterokoką pirmieji medicinoje pradėjo naudoti kinai. Pirmiausia šis augalas buvo vartojamas kvėpavimo organų sistemos ligų profilaktikai. Taip pat buvo pastebėta, kad eleuterokokas suteikia energijos ir gyvybingumo.
Vaistinės eleuterokoko savybės
Jame yra daug aktyvių medžiagų: eleuterozidų, galaktozidų, sentikozidų, siringino, hiperino, saponinų, beta-karoteno, vitamino E, beta-sitosterolio, polisacharidų, lignanų. Eleuterokokas pasižymi adaptogeninėmis, streso metu organizmą balansuojančiomis savybėmis, reguliuoja kraujo spaudimą, aktyvina imuninės sistemos veiklą. Eleuterozidai stimuliuoja nervų sistemą, didina darbingumą, mažina nuovargį.
Tradiciškai eleuterokokas vartojamas sveikatai ir gerai savijautai palaikyti ir sustiprinti. Jo rekomenduojama gerti sveikstant po ligų, kai organizmui tenka dideli fiziniai krūviai ar patiriamas stresas, vyresniame amžiuje tonusui ir darbingumui palaikyti, moterims menopauzės metu. Naudinga eleuterokoko vartoti imunitetui stiprinti sergant virusinėmis infekcijomis. Eleuterokokas stimuliuoja imuninės sistemos ląstelių veiklą, skatina kovoti su bakterijomis ir virusais.
