Vienus į priklausomybės liūną atveda neišsipildžiusios gyvenimo svajonės, kitus – vienatvės šauksmas, trečius – ilgai nepatenkinti svarbiausi poreikiai – bendravimo, meilės. Skirtingus kelius jungia mintis, kad yra būdas, padedantis užsimiršti, pabėgti. Tai brangiai kainuojančios iliuzijos, iš kurių pabudęs laimi naują šansą gyventi – teigia Aurimas, negeriantis jau devynerius metus, ir Saulius, į savo gyvenimą sugrįžtantis po dešimties metų pertraukos. Prie arbatos puodelio su jais kalbėjomės apie tai, kas jiems padėjo išbristi iš gilios alkoholio išdegintos duobės, apie patirtus sunkumus ir atrastą džiaugsmą.
Vakarėlis
© Corbis/Scanpix

Aurimas: sunku prisipažinti, jog reikia pagalbos

Aurimas (vardas pakeistas) į alkoholio spąstus pakliuvo kaip ir daugelis – paauglystėje. Iš pradžių butelis alaus, vėliau vieno nebeužteko, reikėjo dviejų, trijų. Juoba kad labai dažnai teigiama, jog alus – sveika, taurė vyno ar stipresnio gėrimo taip pat padeda kraujotakai. O dar ir reklamoje pateikiama, kad toks ir toks alus suvienys, suburs draugus. Visa tai veikia, ypač, Aurimo nuomone, linkusius į priklausomybę žmones.

„Atsakymo, kaip išsivaduoti, ieškojau pats. Nedrįsau kreiptis pagalbos į kitus. Žiemą maudydavausi šaltame vandenyje, grūdinausi, maniau, kad toks savęs ugdymas išvaduos iš šių gniaužtų, bet klydau. Liga niekur nedingo. Būdavo, metus atsilaikau, paskui vėl krentu į tą pačią duobę. Vien tik savo valios pastangomis ištverdavau pusmetį, kartais trejus metus. Ilgai tikėjau, kad pavyks išmokti gerti saikingai. Tikėjau, kad pasižadėjęs išgerti tik šimtą gramų ir sustosiu ties tuo. Tačiau priklausomybę turintiems žmonėms tai neįmanoma. Paklauskite, ko labiausiai bijau šiandien.

Darbo prarasti nebijau, nieko nebijau, tik pradėti gerti. Štai kas baisiausia. Vėl pradėti nuo nulio. Užtenka vieno stikliuko, kad mano gyvenimas vėl sugriūtų. Ši liga nepagydoma. Jau trisdešimt penkerius metus neberūkau, bet viena cigaretė vėl privers suktis tą užburtą ratą. Aš nieko neužmiršau. Galiu neprisiminti, ką karo metais valgiau, bet kuo puikiausiai žinau, kaip barstyti cigaretės pelenus. Visa tai yra manyje, tik miega tarsi galingas žvėris.“

Vasario šeštą dieną sukaks lygiai devyneri metai, kai Aurimas negeria. Tvirtą žingsnį jam padėjo žengti anoniminių alkoholikų grupė (AA grupė).

„Kai ten patekau, maniau, kad žemė aukštyn kojomis verčiasi. Visi šypsosi, žvalūs, švarūs, neištinusiais veidais. Galvoju, kokie čia kunigai susirinkę. Kodėl ne valios pastangos, ne priklausomybės ligų centras, o būtent ji man padėjo daugiausia? Ši grupė padeda išsivalyti, kasdien iš galvos bei gyvenimo išmesti praeities mėšlą. Susirinkus neleidžiama kalbėti apie nieką kitą, tik apie save. O tam reikia drąsos. Kalbėti apie tai, kaip gėrei, kodėl tai darei, ar pasitikėjai savimi. Prisipažinti sau, kad sergi ir kad tau reikia pagalbos. Ne kitiems, bet sau. Nes mes, įklimpę į šį liūną, kasdien murkdomės savo pačių susikurtame mele.

Tas neigimas – tai nuolatinis savęs apgaudinėjimas. Geriančiam žmogui visi yra melagiai, norintys jam blogo. Bet didžiausias melagis esi tu pats sau. Kasdien kartoji, kad, jeigu tik panorėsi, iškart galėsi sustoti ir nebegerti. Kad viską žinai. O aš dabar nieko nežinau. Šiandien esu blaivas, ryt gal nebūsiu. Dabar manau, kad geriantis žmogus yra iš šio gyvenimo išnykęs žmogus. Jis nemato kitų, ir kiti nebemato jo.

Mūsų visuomenė nemąsto – mes nebemokame bendrauti be svaigalų. Štai kodėl esame tokie nelaimingi ir paniurę. Kiek skysčių perfiltruojame kiekvieną savaitgalį? Jei nebus kokio likeriuko, šventė jau nebe šventė. Mūsų seneliai dvidešimties kilometrų spindulių žinodavo, kas ką veikia, išsikalbėdavo. O šiandien susirenkame tik padidinti išgėrimo dozių. Norint, kad tauta blaivėtų, būtina imtis efektyvių prevencinių priemonių, pradedant nuo įkliuvusių girtų vairuotojų.

Būtų galima taikyti prievolę tris mėnesius lankyti anoniminių alkoholikų grupę. Dabar tik teises atima ir viskas. Bet ar tai sumažina nelaimių? Gerai, kad gimiau po laiminga žvaigžde. O juk ne kartą girtas vairuodavau iš Šventosios į Kauną. Priklausomybės neturintis žmogus girtas už vairo nesėda.

Visada norėjosi gyventi kitaip, bet puikybė neleisdavo susitaikyti su mintimi, kad esu kažkoks ne toks, kad gyvenu ne taip. Tad pirmiausia svarbu atsisakyti puikybės ir išdidumo. Atsikėlus ryte pažiūrėti į veidrodį ir pamatyti, koks ištinęs esi. Norint įmanoma gyventi geresnį gyvenimą. Jei gėda, nedrąsu ateiti į AA grupę, pradėkite nuo skambučio į grupę.

Pasikalbėkite, ten jus supras ir padės. Pirmą žingsnį žengti tikrai nedrąsu. Ir aš bijojau, tad pradėjau taip pat – nuo skambučio. Atėjusio į grupę, tavęs neklausia, nei kas esi, nei kuo dirbi. Visi tik džiaugiasi ir ploja, kad atėjai. Niekas nesmerks, nekaltins, priešingai – padės vėl mokytis vaikščioti“, – tvirtina Aurimas.

Saulius: gyvenau tik pusę savo gyvenimo

Saulius (vardas pakeistas), negeriantis jau septynerius metus, mano, kad AA grupėse pirmiausia pavyksta atrasti žmones, visada pasirengusius išklausyti, nesmerkti ir suprasti. Jeigu kiekvienas priklausomas žmogus tokių atrastų savo aplinkoje, tai būtų geriausia terapija ir didžiulė pagalba.

„Bet kai esi pragėręs tiek metų, susirasti draugų sunku – tavo elgesys grubus, kampuotas, žodynas nuskurdęs, o patirtis, dvasinis pasaulis apytuštis. Jautiesi toks tuščias ir tiek išalkęs bei ištroškęs žmogiškumo, kad net nežinai, nuo ko pradėti. O pradėjęs griebi viską, kas tik pasitaiko. Aš užaugau inteligentiškoje šeimoje. Visi žinome, kad alkoholizmas prasideda nuo pirmųjų bandymų paauglystėje. Taip, tačiau kodėl tada taip dažnai numojame ranka, tai pateisiname nelengvu jauno žmogaus gyvenimo laikotarpiu?

Alkoholizmo problemos reikėtų ieškoti giliau. Ji tikrai nėra tokia bjauri, kaip jos padarinys – degradavęs žmogus. Aš maištavau. Troškau, kad pastebėtų patys artimiausi žmonės, kurių tuo metu man beprotiškai reikėjo. Vėliau šį išmoktą būdą reikalauti dėmesio taikiau ir sukūręs šeimą. Kai negeri, kitiems tai atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, kad taip ir turi būti. Bet priklausomam žmogui tai nėra suprantama, jis deda daug pastangų, ir kiekviena blaivi diena jam – brangiausia pergalė.

Man dėmesio reikėjo ne tada, kai jau atkrisdavau ir pradėdavau gerti, bet kaip tik tomis ramybės minutėmis, kai kovojau. Ir kaip tik tada niekas į mane nekreipdavo dėmesio.

Alkoholizmas, bent jau man, yra emocijų liga, kitaip nepavadinčiau. Tai yra tam tikras rėkimas, tik ne kitiems, o sau. Kai skauda kitiems – jie rėkia. Kai skauda man – aš geriu. Nes vaikystėje supratau – kad ir kiek rėkčiau, manęs niekas neišgirs, neišklausys, tik lieps užsičiaupti. Todėl išmokau savo emocijas nutildyti, bet ne ašaromis, o alkoholiu. Mano žmona – valgymu. Kitas – kitokia ir agresija. Keisčiausia tai, kad, pradėjus kovoti su šia priklausomybe, sunku buvo ištverti net teigiamas emocijas.

Ilgai girdėjęs tik blogus žodžius, būdamas blaivas iš pradžių nesugebėjau priimti savo dukrytės „myliu“ ir jos apkabinimų. Man tai buvo be galo sunku ir net dėl to kildavo noras gerti. Štai kodėl visada svarbu apėmus stiprioms emocijoms pasikalbėti su išklausyti pasirengusiu žmogumi. Ar žmona, ar kaimynu. Jokiu būdu negalima laukti, kol rankoje laikysi butelį. Man pasisekė, radau žmogų, kuris net prižadintas vidury nakties sutikdavo mane priimti ir pasikalbėti. Bet tik su viena sąlyga – turėjau būti blaivas.

Daugelis klausia – nuo ko pradėti? Taip, žinoma, medikai tvirtins, kad nuo noro pasveikti. Tačiau tuo noru pasveikti pirmiausia turi pripažinti sau, kad esi ligonis. Bet kai sergi, to nesupranti. Todėl nuo noro pasveikti ir nepradėjau. Daug labiau, negu pasveikti, norėjau, kad žmona į mane žiūrėtų taip, kaip per pirmąjį pasimatymą. Kad ji šypsotųsi man, apkabintų, ilgėtųsi.

Troškau, kad vaikas mane apkabintų, bet ne šalintųsi pamatęs kieme, nes jam prieš draugus gėda. Reikėjo pradėti mąstyti kitaip, priešingai nei iki tol. Suklupus atsisėsti su žmona, ištverti jos pyktį, skausmą, nusivylimą, išklausyti ją ir ieškoti sprendimo. Nors kartą pagalvoti ne vien tik apie save, bet ir apie ją. Paprastai savo žmonas ir vaikus prisimename tik išgėrę – tada prasideda gėlės ir saldainiai, bet ne tam, kad parodytum meilę, o kad išvengtum barnių.

Tada tarsi darome gerą, bet gauname krūvą neigiamų emocijų ir, žinoma, jaučiamės teisūs. Tad kai pradėjau vaduotis iš šios ligos, nusprendžiau žmonai gėles, o dukrai saldainius dovanoti tik būdamas blaivus. Iš pradžių buvo taip – dieną, dvi ar tris geri, kitas – ne, ir neši gėles. Po pirmų blaivybės metų žmona pradėjo sakyti, kad gal nebereikia gėlių, kad viskas susitvarkė ir ji tiki manimi, nebeverta mėtyti pinigų. Tačiau aš taip nemanau.

Tas lipimas iš duobės – tai visą gyvenimą trunkantis kapstymosi procesas, tad kodėl jo nepadarius gražesnio visai šeimai? Juolab kad alkoholiui ne tiek pinigų buvo išleista. Dabar mano žmona gauna tris šimtus penkiasdešimt gėlių per metus, ir taip jau septynerius metus. Vasarą dažnai – lauko gėlių puokščių. Ir patikėkite, kiekvieną vakarą jos šypsena būna man paskatinimas. Taip ir būdamas blaivas esi pastebėtas. Ne gėrimas yra problema, jis tik rezultatas begalės neišspręstų problemų, neišmokto bendravimo, mylėjimo – savęs ir kito.

Ar žinote, kodėl pradėjęs gerti vis grimzdau gilyn? Man viskas buvo atnešta ant lėkštutės. Jeigu kažko prisidarydavau, žinojau, kad šeima uždangstys. Prie to pripranti ir galiausiai pradedi tuo manipuliuoti. Blogiausia, kad tai nestiprino manęs, priešingai, tik dar labiau silpo valia ir nemokėjau kovoti su sunkumais. Tai tas pats, kaip gulėti lovoje ir nieko neveikti.

Atrofuojasi sielos raumenys, todėl nebemoki priimti sprendimų už savo gyvenimą, už šeimą, nes nežinai, kaip tai daryti. Neturi tos patirties, skaudžios, bet reikalingos. Tie žmonės, kurie dangstė, gyveno du gyvenimus – mano ir savo, jiems buvo per sunku. O aš gyvenau tik pusę savo gyvenimo – man buvo per mažai, kad išmokčiau negriūdamas vaikščioti“, – sako Saulius ir priduria, kad tas nemokėjimas eiti savo keliu labai dažnai atimdavo ir patį norą eiti.

Šiandien per įvairias šventes Saulius sėda tik prie tokio stalo, ant kurio nėra butelio. Kitaip, sako, jautiesi tarsi vaikas, kuriam supila kalną saldainių, liepia žiūrėti ir tikisi, kad tu nė vieno neužsinorėsi. Gelbėjant savo gyvenimą visai nebaisu pasirodyti nepagarbiam ir išeiti kad ir iš svarbiausio gimtadienio, jeigu tik jame yra alkoholio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasara pasiduoda (9)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

3 milijardų apyvartą valdančios bendrovės prezidentė: pinigus pradėjau uždirbti vos 12 metų (29)

Iš Glazgo kilusi Allison Kirkby – nedidutė, tvirto sudėjimo šviesiaplaukė valdo kompaniją,...

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (45)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių (11)

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

M. Kuzminskas įsikūrė D. Sabonio ir V. Mačiulio kaimynystėje (23)

Aistringas Lietuvos krepšinio gerbėjas iš Rygos (Latvija) Normundas Macis papildė savo asmeninę...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (101)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

„Napoli“ sulaužė Nicos įtvirtinimus ir žengė į UEFA Čempionų lygos grupių etapą džiaugiasi škotai, slovėnai, graikai ir ispanai

Į UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapą užtikrintai žengė Italijos vicečempionė...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (504)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (22)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Vyro išradingumas stebina: internautai pametė galvas dėl kambario šuniui (10)

Vienas vyras sumąstė savo šuniui įrengti kambarį po laiptais. Kai jis pasidalino nuotraukomis...