Jai būdinga:
• didelis dažnis, ypač tarp vaikų;
• ryšis su alergine astma, alerginiu rinitu ir kitomis alerginėmis ligomis;
• gyvenimo kokybės pokyčiai;
• darbo-mokymosi ir kitos veiklos sutrikimai;
• ekonominė žala.
Todėl šiuo metu atopinio dermatito sąvoką siūloma pakeisti į atopinės egzemos/dermatito sindromą (AEDS).
Atopinio dermatito etiologija yra daugiaveiksnė. Ligos atsiradimui reikšminga genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių sąveika. Maisto, buitiniai, epiderminiai, kontaktiniai alergenai sukelia su IgE (I-ojo tipo greitąją) ir T limfocitais susijusias (IV-ojo tipo lėtąją) alergines reakcijas.
Odos uždegimą skatina dirgikliai, superantigenai (pavyzdžiui, Staphylococcus aureus), autoalergenai ir neuropeptidai. Dėl šių alerginių reakcijų pasireiškia objektyvūs ir subjektyvūs odos uždegimo požymiai.
Sergant atopiniu dermatitu pažeidžiama odos barjerinė funkcija, todėl aplinkoje esantys dirgikliai, infekcija lengvai prasiskverbia ir sustiprina odos uždegimą. Be to, niežėjimo metu kasymasis (trauma) sukelia citokinų, kurie dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingasis ratas.
• Maisto alergenai (ypač vaikams) ir histamino liberatoriai, kryžminės reakcijos tarp maisto ir žiedadulkių alergenų.
Pagrindiniai maisto alergenai yra pienas, kiaušinio baltymas, kviečiai, sojos produktai, ankštiniai, žuvis ir jūros produktai, žemės ir kt. riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat liga provokuoti ar paskatinti gali žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, plunksnos, žuvų maistas, mikroskopiniai grybai (pelėsiai).
• Kontaktiniai alergenai (ypač suaugusiems): nikelis, lateksas, chromas, lanolinas, parfumerija, vietiniai odos gydymo ir priežiūros preparatai, kosmetika, maistas.
• Odos išsausėjimas: šarminiai muilai, nepakankamas oro drėgnumas, dažnas maudymasis, netinkamo pH kūno priežiūros priemonės, įgimtas odos sausumas.
• Odos infekcijos: bakterinė (ypač S. aureus), grybeliai, virusai.
• Odos dirgikliai: vilna, sintetika, skalbimo milteliai, detergenai, statybinės medžiagos, karštis, šaltis.
• Netinkamas klimatas: prakaitavimas.
• Emocinė įtampa.
Ligos eiga žiemą labai pasunkėja, neretai pacientai atžymi, kad vasaros metu oda buvo neišberta, neniežtėjo. Tam įtakos turi UVB spinduliai, todėl šaltuoju sezono metu gydytojas pacientui skiria UVB spindulių fototerapija, kad nors kiek palengvinti ligos eigą.
Pagrindiniai atopinio dermatito simptomai yra odos paraudimas, bėrimas, pleiskanojimas, niežėjimas, odos sustorėjimas, vandeningos pūslelės, šašai, įtrūkimai.
Pagal amžių, atopinis dermatitas skirstomas į kūdikių ir mažų vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tipus. Kūdikių ir mažų vaikų (2 mėn. – 4 metų amžiaus) dažniausios ligos pažeidžiamos vietos yra veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai), liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Mažyliams labiau būdinga „šlapioji“ ligos forma, kuri pasireiškia pūslelėmis, erozijomis.
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tipo, t.y. amžius 4–14–30 metų, pažeistos odos vietos yra veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklo šonai, sprandas, tiesiamųjų plaštakų paviršiai, rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos). Šiam tipui būdinga „sausoji“ ligos forma, kuri pasižymi mazgeliais, lichenifikacija, infiltracija, dažnai pažeistos vietos būna nukasytos.
Pagal ligos eigą, atopinis dermatitas skirstomas į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Atopinio dermatito sunkumas nustatomas pagal SCORAD indeksą.
Ligos diagnostika prasideda nuo anamnezės surinkimo, išsamios ligonio apžiūros. Gydytojas įvertina egzemos/dermatito požymius tipinėse pažeidimo vietose, išsiaiškina, kas sukelia bėrimus, nustato provokuojančius veiksnius. Esant reikalui gali būti atlikti diagnostiniai tyrimai. Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis.
Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija). Pirmiausia - tai alerginiai odos mėginiai.
Odos dūrio ir dūrio-dūrio mėginiai patvirtina IgE nulemtą specifinę alergiją, lopo mėginiai – T limfocitų nulemtą alergiją. Rekomenduojama, kad odos alerginius mėginius atliktų tik specialistai – gydytojai alergologai klinikiniai imunologai (dėl atlikimo technikos ir interpretacijos ypatumų), nes diagnostinė vertė yra apie 50 proc.
Taip pat gali būti atliktas alergenui specifinių IgE antikūnų kiekio nustatymo kraujo serume tyrimas, kuris turi panašią diagnostinę vertę kaip ir odos mėginiai. Kiti tyrimai - bendrasis IgE kiekis serume; odos biopsija, kurios dažniausiai prireikia diferencinei diagnostikai. Eliminacinės ir provokacinės dietos testas patvirtina alergiją maistui (provokaciniai oraliniai mėginiai - klinikinis kraujo tyrimas, metaboliniai tyrimai (prireikus)).
Pagrindiniai atopinio dermatito gydymo principai:
1. Alergeno pašalinimas (dieta, ypač vaikams, aplinkos kontrolės priemonės).
2. Barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai (visada).
3. Uždegimo slopinimas:
•gliukokortikosteroidai vietiškai (auksinis standartas) ar per os (sunki eiga),
•imunomoduliatoriai vietiškai (pimekrolimas, takrolimas),
•imunosupresantai per os (ciklosporinas A),
•antihistamininiai vaistai per os (papildomai, esant ryškiam niežėjimui).
4. Kova su antrine infekcija (antibiotikai vietiškai ar per os), jos prevencija
5. Fototerapija ir fotochemoterapija (UVB, UVA-1, PUVA).
6. Visada rekomenduojamas ligonio ir jo šeimos mokymas.
7. Psichoterapija.
Gydymo klaidos:
Pacientai dažnai naudoja įvairius, nelabai žinomus tepalus, bei kūno priežiūros priemones, kurios dar labiau pasunkina ligos eigą. Gydytojui norint paskirti gydymui UVB fototerapiją neretai atsisako šių procedūrų, manydami, kad tai gali sukelti odos vėžį. Nepaisant to, kad dažnai pacientai išsitiria alergenus, nevengia provokuojančių veiksnių, nuolat nesikonsultuoja su savo gydytoju ir nesilaiko jo nurodymų.
Odos priežiūros ypatumai sergant atopiniu dermatitu:
1. Alergeno pašalinimas ( dieta, ypač vaikams, aplinkos kontrolės priemonės).
2. Barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai (pav.: Emolium, Noreva, Babe, Bioderma kompanijų produktai). Emolientai yra hipoalerginiai, be dažančių priedų, kvapiųjų medžiagų. Juos būtina vartoti ilgą laiką ir be pertraukų. Odą minkštinantitis poveikis trunka 3-4 valandas, todėl vartoti reikia dažnai (mažiausiai 3 kartus per dieną).
Jei emolientus vartojate su gydomuoju tepalu, pirmiausia pažeistas vietas ištepkite gydomuoju tepalu, paskui emolientais. Po vandens procedūrų odą reikia ištepti emolientu per 3 minutes.
Esant lengvai ar vidutinio sunkumo eigai, uždegimą slopina vietiškai naudojami gliukokortikosteroidai, o esant sunkiai eigai geriamieji gliukokortikosteroidai. Taip pat naudojami imunomoduliatoriai vietiškai (pav.: pimekrolimas, takrolimas). Antihistaminiai vaistai geriami papildomai esant smarkiam niežėjimui.
3. Jei yra infekcijos pavojus skiriami antibiotikai. Fototerapija – tai gydymo metodas, kurio metu gydymui naudojami ultravioletiniai (UVA ir UVB) spinduliai monoterapija ar kombinacijose su medikamentais. Fotochemoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu skiriama spinduliams įjautrinanti medžiaga (psoralenas) ir ilgųjų bangų ultravioletiniai spinduliai (UVA).
4. Kartais reikalinga psichologo pagalba.
