Deja, kitose šalyse seniai radusiam vietą alternatyviam gydymo metodui daugelio Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų durys uždarytos.
Tradicijų neatsirado
Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė doc. dr. Vilmantė Aleksienė primena, kad terapiniu muzikos poveikiu žmonija naudojasi nuo neatmenamų laikų. Muzikos gydymo tikslais klausomasi jau tūkstančius metų, bet muzikos terapija kaip šiuolaikiškas universitetuose dėstomas dalykas, paremtas moksliniais tyrimais ir muzikos terapeuto profesija, atsirado tik XX amžiaus viduryje.
Muzikos terapija, kaip papildantis medikamentinį gydymą metodas, Lietuvoje pirmą kartą pradėtas taikyti kurortuose aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, buvo naudojamas ir psichiatrijoje devintajame dešimtmetyje. XX amžiaus pabaigoje veiksmingų neįgaliųjų ugdymo metodų stygius paskatino pasitelkti muzikos terapiją. Tačiau visos šios iniciatyvos nebuvo išplėtotos.
„Dabar Lietuvoje yra aštuoni profesionalūs muzikos terapeutai, baigę muzikos terapijos studijas Norvegijoje ir Vokietijoje, tačiau šia veikla užsiima tik keturi. Beveik visi dirba specialiojo ugdymo įstaigose, nes sveikatos priežiūros įstaigų durys jiems dar sunkiai atsiveria. Yra keletas socialinių darbuotojų, psichologų, kurie taiko muzikos terapijos metodus, nors ir neturi kvalifikacijos“, – paaiškina V. Aleksienė.
Jos nuomone, muzikos terapija geriausiai žinoma ir vertinama specialiojo ugdymo srityje. Šiek tiek toliau pažengta pediatrijoje. Vaikų ligoninėse muzikos terapija taikoma neišnešiotiems naujagimiams, specialistai naudoja dirbdami su vaikais autistais. Tačiau užsienyje ši terapija sėkmingai taikoma ir kitose srityse, pavyzdžiui, geriatrijoje ir gerontologijoje, onkologijoje.
Ant poslinkių slenksčio
Praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerija įteisino labai svarbų dokumentą – menų terapeutų kvalifikacinių reikalavimų aprašą. Šis žingsnis leido Muzikos ir teatro akademijoje pradėti muzikos terapijos magistro studijų programą. Šiuo metu dvylika studentų studijuoja antrame kurse, dar dešimt įstojo į pirmąjį.
Nemažai studentų planuoja dirbti su vaikais. Viena studentė atliko praktiką senelių globos įstaigose ir tęs darbą gerontologijos srityje, nes rezultatai labai geri. Kita pasirinko prenatalinę (vaisiaus raida iki gimimo) kryptį. Kelios nori dirbti su paaugliais, turinčiais elgesio problemų, kai kas – su suaugusiais onkologiniais ligoniais, psichikos ligomis sergančiais žmonėmis.
Dauguma būsimų muzikos terapeutų yra baigę muzikos bakalauro studijas, dalis – džiazo specializaciją, tai nestebina, nes aktyvi muzikos terapija labai susijusi su improvizacija. Studijuoja kelios slaugytojos, ergoterapeutė. Į muzikos terapijos magistro studijas priimami baigusieji įvairių krypčių muzikos arba medicinos bakalauro programas, taip pat psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai, specialieji pedagogai.
„Muzikos terapeutus, kaip ir kitose Europos šalyse, JAV, reikėtų licencijuoti. Su šia iniciatyva asociacija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Problema, kad dauguma medikų vis dar atsargiai žiūri į muzikos terapiją. Yra pavienių entuziastų, muzikos fanų, kurie patys muzikavo ar muzikuoja. Per juos galėtume muzikos terapijai atverti duris į mediciną plačiau“, – viliasi V. Aleksienė.
Neišnešiotukams padeda vystytis
Viena iš nedaugelio muzikos terapijos iniciatyvų jau kelerius metus įgyvendinama VU ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Jos sumanytoja Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė dr. Rasa Garunkštienė pasakoja, kad čia patenka patys mažiausi ir sunkiausi pacientai, nemažai neišnešiotų naujagimių nuo 22 iki 37 savaičių. Jie čia praleidžia daug laiko.
„Per anksti gimę mažyliai iš natūralios, tausojančios motinos gimdos terpės, kuri juos stimuliuoja, saugo, padeda vystytis, patenka į visai kitokią aplinką. Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje daug dirgiklių, visą parą dega šviesa, atliekamos procedūros, vargina triukšmas. Be to, vaikelis nebetenka kontakto su mama, negirdi jos balso“, – aiškina gydytoja.
R. Garunkštienė kartu su muzikos terapeute atliko tyrimą, kuris parodė, kad muzika padeda net patiems mažiausiems pacientams. Naujagimiams iki 32 savaičių gestacinio amžiaus vieną dieną buvo leidžiami lopšinių įrašai, kitą dieną jos buvo dainuojamos. Lopšinės padėjo jiems nusiraminti, pagerino elgesį, suteikė jėgų geriau augti ir vystytis. Moterų atliekamos lopšinės buvo veiksmingesnės negu įrašytos.
Kadangi Vaikų ligoninė kol kas neturi muzikos terapeuto (nėra tokio etato, todėl negali jo įdarbinti), surado kitą būdą, kaip taikyti muzikos terapiją. Mamos, kurių vaikeliai guli Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, įrašo savo balsus, pasakas, lopšines. Kai jų nėra šalia, naujagimiams leidžiami tie įrašai ir jie girdi artimiausių žmonių balsus.
Ligoniai virsta kūrėjais
Žinoma JAV muzikos terapeutė dr. Suzanne Hanser, Berklio muzikos kolegijos Muzikos terapijos programos vadovė, dirba Dana-Farber vėžio institute ir Bostono medicinos centre su onkologinėmis, Alzheimerio ir kitomis nepagydomomis lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais, kuriuos vargina skausmai, nuolatinis diskomfortas, persekioja nerimas, kurių gyvenimo kokybė dėl ligos labai pablogėjo.
„Mano tikslas – ne supažindinti juos su muzika, o išgauti muziką iš jų, atskleisti jų kūrybiškumą. Tai padeda spręsti ir sveikatos problemas, pažadina vidines jėgas, kurios skatina sveikti, pagerina savijautą. Paprasti žmonės tampa muzikantais, rašo dainas, kenčiantys ligoniai virsta kūrėjais, jų gyvenimas įgyja visai kitą prasmę, jame atsiranda daugiau pozityvumo“, – dalijasi mintimis S. Hanser.
Muzikos terapijos seansai padeda neįgaliesiems, tiems, kurių ligos įveikti nepajėgūs nei vaistai, nei kiti gydymo metodai, susitaikyti su tuo, išmokti gyventi su liga. Onkologiniams ligoniams lengviau atlaikyti chemoterapinį gydymą. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kenčiantiems skausmą, padeda jį valdyti. Pajutę, kad jis stiprėja, ligoniai pradeda groti ar kurti naują melodiją ir jiems palengvėja.
S. Hanser teigimu, JAV medikų bendruomenė labai palankiai vertina įvairius alternatyvius gydymo metodus, technikas, tarp jų ir muzikos terapiją. Jiems nekyla abejonių, kad tai padeda ligoniams įveikti negalavimus, rasti ramybę. Muzikos terapijai talkina šiuolaikinės technologijos, kurios atveria naujas galimybes ją naudoti, leidžia kurti muziką negrojant jokiu instrumentu.
Taiko medicinos praktikoje
Dr. Lisa Wong, Harvardo medicinos mokyklos Menų ir humanitarinių mokslų programos narė, gydytoja pediatrė, muzikos terapiją savo darbe taiko kasdien. „Muzika mums padeda išreikšti emocijas neverbaliniu būdu – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ji gali pasiekti kur kas gilesnius žmogaus sluoksnius“, – tikina nuo vaikystės muzikuojanti, grojanti medikų orkestre gydytoja.
Tai akivaizdu dirbant su vaikais autistais, ligoniais, sergančiais Alzheimerio liga, demencijomis. Net ir praradę galimybę kalbėti, jie vis dar gali išreikšti emocijas muzikos kalba. Jie dainuoja tardami žodžius, kuriuos buvo užmiršę, ir patiria daug džiaugsmo. Net visiškai į katatoniją panirę ligoniai, kurie į nieką nereaguoja, kartais tarsi pabunda paveikti muzikos ir vėl pradeda kalbėti, pateikia pavyzdžių L. Wong.
Jauni žmonės, kuriems amputuotos galūnės, dažnai neturi motyvacijos dirbti su ergoterapeutais, o mokytis groti instrumentu gali ir dešimt valandų. Tai gerina fizines jų funkcijas, atgauna įgūdžius, sugrįžta pasitikėjimas savimi. Muzika sėkmingai naudojama ir gydant smegenų traumas. Jei pažeisti kalbos centrai, dainavimas padeda treniruoti kitas smegenų sritis ir jos perima kalbos centrų funkcijas.
Gydytoja tiki, kad muzika turi didžiulę įtaką vaiko raidai. Ji naudinga ir per anksti gimusiems naujagimiams, ir tiems, kurie turi elgesio problemų. Muzikos terapija mažiesiems ligoniams padeda įveikti skausmą, baimę, susijusią su medicininėmis procedūromis. Ji veiksminga ir gydant sergančius onkologinėmis ligomis mažylius. L. Wong juokauja, kad savo pacientams išrašo ne vaistų, o muzikos pamokas.
