Skirtingi argumentai
Šešeri gyvenimo metai arba 2190 dienų. Vidutiniškai tiek laiko kiekvienai moteriai per gyvenimą trunka menstruacijos. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, kasmet dėl negalavimų, susijusių su jomis, paimama per 17 mln. nedarbingumo dienų. Daugelis moterų skundžiasi galvos, pilvo, krūtų skausmais, varginančiu kraujavimu, padidėjusiu dirglumu. Tai trukdo dirbti, sportuoti.
Ar verta vargti, jei šių nemalonių pojūčių ir suvaržymų galima išvengti? Kai kurie užsienio specialistai teigia, kad moters organizmui menstruacijos nebūtinos ir nėra priežasčių, kodėl negalima neribotam laikui jų sustabdyti – tereikia hormonines kontraceptines priemones naudoti be pertraukų. Iki šiol buvo rekomenduojama jas daryti, tačiau dabar požiūris keičiasi.
Pasak vienų gydytojų, tam nėra biologinio poreikio, nes per pertraukas kraujuojama ne dėl gimdos gleivinės atsidalijimo, o nustojus veikti hormonams. Tai ne natūralios fiziologinės, bet dirbtinės menstruacijos. Oponentai teigia, kad mėnesinės turi prasmę: jas reikėtų vertinti kaip organizmo siunčiamą ženklą, jog reprodukcinė sistema veikia gerai, hormonų pusiausvyra nesutrikusi, moteris nesilaukia.
Nori jaustis laisvai ir patogiai
Lietuvoje taip pat netrūksta moterų, kurios naudoja hormoninius kontraceptinius preparatus ne tik tam, kad apsisaugotų nuo pastojimo, bet ir norėdamos išvengti menstruacijų.
„Toks sprendimas ypač populiarus tarp jaunų, aktyvių, išsilavinusių, daug keliaujančių, įtemptai dirbančių moterų. Jos nori, kad kraujavimas nesutrikdytų įprasto gyvenimo ritmo“, – aiškina akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė.
Pasak gydytojos, joms gali būti įdedama hormoninė spiralės, kurios sumažina kraujavimą per mėnesines arba jos visai išnyksta. Skiriamos ir kontraceptinės tabletės, žiedai, pleistrai, kuriuos naudojant tam tikru režimu, pavyzdžiui, tris kartus be pertraukos, o paskui darant pertrauką, menstruacijos taip pat išnyksta arba pasireiškia labai nežymiai. Tinka ir kontraceptiniai implantai.
Daugelis pacienčių, kurios siekia gyventi be menstruacijų, renkasi hormonines spirales, įdedamas penkeriems ar trejiems metams. Praėjus šiam laikui iš karto galima įstatyti kitą. Mėgstami ir hormoniniai žiedai, kuriuos galima įsidėti pačioms, jie naudojami be pertraukų. Kontraceptinių tablečių vartojimas be pertraukų siekiant išvengti menstruacijų mūsų šalyje nepopuliarus.
Tiki mitais
„Deja, mūsų moterys dažnai tiki įvairiais mitais apie menstruacijas, mano, kad jas sustabdyti nesveika, kad tai gali pakenkti. Tenka paaiškinti, jog menstruacijos yra užaugusio gimdos gleivinės sluoksnio atsidalijimas kartu su gleivėmis ir krauju. Visos kontraceptinės priemonės tiesiog sumažina gleivinės storį ir dėl to kraujavimo nebūna“, – pasakoja V. Jonaitienė.
Akušerės ginekologės nuomone, menstruacijų sustabdymas vaisingumui neigiamo poveikio neturi, nes moters organizmas yra unikalus ir nustojus naudoti kontraceptines priemones visos jo funkcijos atsinaujina, vėl prasideda menstruacijos. O kai kuriais atvejais kontraceptikai netgi padeda spręsti nevaisingumo problemas.
Kai kurioms pacientėms hormoniniai kontraceptikai skiriami gydymo tikslais, pavyzdžiui, kai mėnesinės labai gausios, skausmingos, nustatoma mažakraujystė, yra sumažėjęs kraujo krešumas, sergant endometrioze. Hormoniniai kontraceptikai apsaugo ir nuo kai kurių lokalizacijų vėžio, pavyzdžiui, kiaušidžių, nes juos naudojant slopinama kiaušidžių veikla.
Reikia gerai ištirti
„Prieš skiriant kontraceptines priemones, būtina gerai ištirti moterį. Jų naudoti nerekomenduojama, jei šeimoje buvo jaunų moterų iki 50 metų mirčių nuo insulto ar infarkto, jei yra polinkis į giliųjų venų trombozę, kraujo krešumo sutrikimus. Taip pat įtariant vėžį, diagnozavus uždegimines ligas“, – įspėja V. Jonaitienė.
Kai kurių šaltinių teigimu, ilgalaikė hormoninė kontracepcija nerekomenduojama rūkančioms, sergančioms diabetu, turinčioms aukštą cholesterolio lygį ar daug antsvorio moterims. Ją atsargiau vertinti turėtų ir tos, kurios motinystę atidėjo vėlesniems metams, kai galimybės natūraliai pastoti ir taip sumažėja. Nėra pakankamai duomenų, kaip ji veikia paaugles.
Dalis moterų baiminasi, kad naudodamos hormonines kontraceptines priemones ilgą laiką gali susirgti vėžiu. Pasak gydytojos, iš tiesų rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali šiek tiek padidėti, tačiau tai labiau siejama su tuo, kad nesibaimindamos pastoti moterys gyvena laisviau, turi daugiau partnerių, dėl to padidėja tikimybė užsikrėsti žmogaus papilomos virusu, kuris ir sukelia šios lokalizacijos vėžį.
Siūlo daryti kelias pertraukas
„Ilgą laiką geriamieji hormoniniai kontraceptiniai preparatai Lietuvoje dažniausiai skiriami gydant skausmingas, gausias menstruacijas. Tada juos išrašome pacientėms ne vienam ciklui, o iš karto dviem arba trims. Būna atvejų, kai moteris vargina labai stiprūs galvos skausmai būtent per pertraukas, kai nevartojami kontraceptikai, tada stengiamasi jų daryti kuo mažiau“, – sako VU ligoninės Santariškių klinikų akušerė ginekologė doc. dr. Žana Bumbulienė.
Gana dažnai hormoninių kontraceptikų skiriama be įprastų pertraukų, kai moterys aktyviai sportuoja (pavyzdžiui, artėjant varžyboms), per atostogas. Gydytojos teigimu, nėra skirtumo, ar tablečių vartojimą nutrauksime po 21 ar 28 dienų, ar po 40 dienų. Pagal poreikį jas galima vartoti ne tris, o keturias ar penkias savaites. Tai leidžiama ir nėra jokių kontraindikacijų.
Vartoti juos visą laiką nedarant pertraukų, per kurias moteris kraujuoja, nerekomenduojama, tikina Ž. Bumbulienė. Jos nuomone, bent keturis kartus per metus mėnesines suplanuoti vis dėlto reikėtų: „Tai patartina dėl to, kad ilgą laiką vartojant geriamuosius hormoninius kontraceptikus gali pradėti skaudėti krūtis, gali atsirasti tepliojimų, išvengti kraujavimo, tegu ir nedidelio, visą laiką nepavyks.“
Veikia skirtingai
Jei norite gyventi iš viso be mėnesinių, reikėtų rinktis hormonines spirales, tačiau jos ne visoms moterims veikia vienodai. Pacientėms, kurių menstruacijos labai gausios, spiralės jas tiesiog sumažins. Jei mėnesinės buvo normalios, jos gali visai išnykti ar būti tik kelis kartus per metus ir labai nežymios.
„Hormonines spirales galima naudoti ištisai, be pertraukų, nes jos veikia ne visą organizmą, o tik gimdą lokaliai“, – apie skirtumus kalba akušerė ginekologė ir atkreipia dėmesį, kad hormoniniai kontraceptikai vertinami skirtingai. Įrodyta, kad jie mažina kiaušidžių ir storosios žarnos vėžio riziką. Tačiau rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, užsikrėtus žmogaus papilomos virusu, krūties vėžiu šiek tiek padidėja.
„Skirdamas pacientėms hormoninius kontraceptinius preparatus gydytojas turėtų labai gerai pasverti riziką ir naudą, įvertinti individualias aplinkybes konkrečiu atveju. Koks yra ilgalaikio lytinių hormonų vartojimo poveikis organizmui, tyrimų pasaulyje atlikta ne tiek daug, tad atsargumas pravers“, – pataria nepiktnaudžiauti šiomis priemonėmis vien dėl to, kad norisi gyventi be jokių apribojimų, Ž. Bumbulienė.
Įdomūs faktai
Gyvenimą be menstruacijų dažniausiai renkasi 20–30 metų amžiaus grupės moterys.
Prieš kelerius metus žurnale „Contraception“ paskelbti JAV atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 17 proc. jaunų moterų hormoninius kontraceptikus vartoja be pertraukų norėdamos išvengti kraujavimo periodų. Maždaug penktadalis iš jų taip stengiasi išvengti nemalonių negalavimų, o trečdalis tai daro dėl patogumo.
Dalis apklausos dalyvių teigė, kad renkasi ilgalaikius kontraceptikus, todėl menstruacijos būna tik kas tris mėnesius ar pusmetį.
Kontraceptiniai hormoniniai preparatai – tabletės, pleistrai, žiedai paprastai naudojami 21 dieną, paskui daroma savaitės pertrauka. Jos metu moteris kraujuoja, tačiau tai nėra natūralios, fiziologinės menstruacijos.
Manoma, jog tokia kontraceptikų naudojimo schema buvo pasirinkta ne dėl medicininės būtinybės, bet siekiant padidinti jų patrauklumą, norint sudaryti įspūdį, kad jos nedaro įtakos natūraliam moters mėnesinių ciklui.
Nė viena iš hormoninių kontraceptinių priemonių negarantuoja, kad menstruacijos visai išnyks. Pradėjus jas naudoti, daugeliui moterų mėnesinės pasirodo nereguliariai, vienoms gausesnės, kitoms vos pastebimos. Naudojant hormonines spirales po metų mėnesinės dingsta apie pusei moterų. Kitoms retkarčiais pasitaiko mažesnių ar gausesnių patepliojimų.
Kontraceptinių spiralių ir implantų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį JAV padidėjo dešimt kartų.
Net jeigu moteris kontraceptines priemones naudojo be pertraukų dešimt metų ir visą tą laiką gyveno be mėnesinių, nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad jos vaisingumas sumažėjo. Daugelis šių pacienčių pastoja labai greitai, vos nustoja jas naudoti.
Išimtis – hormoninės injekcijos, po jų vaisingumas sugrįžta tik po kelių mėnesių ar metų.
Endokrinologai įspėja, kad kol kas neturima pakankamai duomenų apie neigiamą ilgalaikės hormoninės kontracepcijos poveikį kaulams ir osteoporozės rizikai.
