„Kai nuo pirmųjų dienų pradėjo kristi svoris aš pagavau azartą ir supratau, kad man nereikia daug ko valgyti, kad būčiau laiminga, laimė yra kitur. Taip iš mano raciono dingo bulvės, padažai, makaronai, mėsa, saldumynai ir gėrimai gazuoti“, - sako Rasa.

- Kodėl ryžotės mesti svorį, kas paskatino. Nuo ko pradėjote, ką esate bandžiusi, kokias dietas?

- Šią savo kelionę pradėjau nuo svajonių ir noro sutikti savo 40-ąjį gimtadienį tiesiog pasikeitusiai, o dar ir sesers mirtis pakeitė požiūrį į viską. Tiesiog daug ką norėjosi pakeisti... Iš jos išmokau stiprybės ir užsispyrimo. Dabar jau turiu, ką turiu, antri metai laikausi savo principų, su nuklydimais, bet sporto neapleidau, pradėjau daugiau bėgioti, o be to, artėja mano 40-metis, tad svajonės pildosi, tik reikia labai norėti.

Iki tol nebuvau laikiusis jokių dietų, nes nebuvo noro ir valios, o gal tiesiog noro ir motyvacijos. Kai nukrito pirmi 10 kg, aš pradėjau sportuoti namie ir po truputį bėgioti.

Tiesa, svoris buvo nukritęs iki 78 kg, kai vyko skyrybos su vaikų tėčiu... Tačiau po metų vėl viskas grįžo atgal į savo vietas.

- Kaip keitėsi mityba? Ką valgydavote anksčiau, ką valgote dabar, kaip į jūsų pokyčius reagavo aplinkiniai, šeimos nariai?

- Pokyčiai prasidėjo, kai darbe su mergaitėmis pradėjome diskutuoti apie dietas, ir viena mane labai sudomino ir aš pamaniau, jei kitos gali, kodėl aš negaliu... Valgiau tik grikius keturias dienas, per kurias pradėjo kristi svoris, ir man šovė mintis, kam grįžti prie to, ką aš valgiau. O aš ko gero ne valgiau, o rijau viską iš eilės, tad atsisakiau miltinių patiekalų, bulvių, bandelių, žinoma, saldumynų, saldžių gėrimų.

Mano meniu buvo: vištiena, kalakutiena, žuvis, ryžiai ir daug daržovių, kartais obuoliai, mėnesį laiko buvo labai viskas griežta, po to prisidėjo lengvas sportas namie.

- Kaip įvardintumėte pagrindinį tokių pokyčių sėkmės receptą?

- Noras, svajonės, užsispyrimas. Nesu specialistė, kad konsultuočiau ir duočiau patarimus, bet visoms drąsiai galiu pasakyti, kad reikia labai norėti, mylėti save ir negailėti, tiesiog pradėti galvoti kitaip.

- Ar pasikeitė gyvenimo kokybė numetus svorio?

- Šeimos nariai ir žmonės į mane visada reagavo gerai ir mylėjo, jie tiesiog manęs kitokios neįsivaizdavo, aš visad buvau gražutė, apvalutė.

Mesti svorį sunku nebuvo, aišku, kartais būdavo nuotaikų kaita, bet aš jaučiausi puikiai, tik artimieji labai išgyveno dėl manęs.

Šiuo metu kartais nuklystu į šoną, bet, ko gero, vis tas pats noras būti jaunai, gražiai, patraukliai veda mane į priekį. Šiuo metu daugiau pradėjau bėgioti, sportuoju ir namie, gal, kai bus galimybė, nueisiu ir į sporto klubą, bet iki šiol aš susitvarkiau su viskuo tik pati savo valia ir užsispyrimu.

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad esu labai laiminga, bet taip nėra, tiesiog aš jaučiuosi kitaip! Jaučiuosi pakylėta ir pradedanti naują gyvenimo etapą.

Gal ir jūsų lieknėjimo istorija yra įkvepianti? Pasidalinkite su DELFI skaitytojais. Siųskite, kaip jums tai pavyko, gyvenimas@delfi.lt.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (548)