12
Kitas

Nepakeičiama priemonė odos grožiui: kaip pagaminti kaukę ir kūno šveitiklį

Mažai kalorijų ir savitas skonis

Greipfrutai – citrusiniai vaisiai, augantys kekėmis. Specifinį kartumą jiems suteikia flavonoidinis glikozinas naringinas. Vaisiai užauga 9–13 cm skersmens, kai kurių rūšių – gerokai didesni. 100 g greipfrutų tėra 41 kcal, 0,1 g riebalų, 10,3 g angliavandenių (iš jų 1,4 g sudaro maistinės skaidulos), 0,8 g baltymų. Šie citrusiniai vaisiai turtingi vitaminų A ir C, mineralų kalcio bei geležies. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vaisiai visai neypatingi, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai tokią nuomonę paneigia.

Lieknėjimui ir ligų profilaktikai

XX a. 8-ajame dešimtmetyje buvo itin populiari greipfrutų dieta. Buvo siūloma suvartoti vos 800 kcal per dieną, į racioną įtraukiant kuo daugiau greipfrutų – vaisių, veiksmingai greitinančių medžiagų apykaitą. Buvo rekomenduojama valgyti truputį baltyminio maisto (daugiausia – virtų kiaušinių), šiek tiek paskrudintos duonos ir gerti neribotą kiekį juodos kavos. Dietologai šią dietą iš karto atmetė kaip žalingą.

Jie tvirtino, kad greipfrutų savybė pagreitinti medžiagų apykaitą tėra mitas, o svoris mažėja tik dėl pavojingai mažo suvartojamų kalorijų kiekio. Tačiau dietos gerbėjai greipfrutų nauda vis tiek tikėjo. Galiausiai mokslininkai pradėjo vaisius tirti, kad faktais išsklaidytų gyvuojantį mitą. Rezultatai nustebino pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad greipfrutai iš tikrųjų padeda lieknėti. 

Naujausi tyrimai, atlikti San Diego (JAV) mitybos ir sveikatos tyrimų centro mokslininkų, rodo, kad greipfrutai ir jų sultys tikrai mažina svorį. Laimei, kitaip negu 8-ajame dešimtmetyje, mitybos įpročių nesiūloma visiškai keisti – pakanka tik papildomai mėgautis greipfrutais. Tyrime dalyvavo 100 nutukusių žmonių. Jie buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė valgė po pusę greipfruto prieš valgį tris kartus per dieną, antroji tiek pat kartų gėrė šiek tiek šių vaisių sulčių. Trečioji grupė maitinosi kaip įprasta – mityboje nebuvo jokių pokyčių. Po 12 savaičių pirmosios grupės dalyviai buvo netekę vidutiniškai po 1,6 kg, gėrusieji greipfrutų sulčių – 1,5 kg kūno masės, o trečiosios grupės dalyvių svoris išliko visiškai nepakitęs. Sumažėjęs svoris nėra vienintelė greipfrutų nauda. Pastebėta, kad greipfrutus ir jų sultis vartojusių dalyvių organizmuose sumažėjo insulino lygis, vadinasi, sumažėjo diabeto, insulto, vėžio ir aterosklerozės rizika. Tyrimo vadovas daktaras Fujioka prisipažino, kad gauti rezultatai jį šokiravo.


Vaistai ir greipfrutai – nesuderinami!

Norėdami patirti greipfrutų naudą, turėtumėte žinoti, kad šie vaisiai reaguoja su vartojamais vaistais. Išgertos greipfrutų sultys blokuoja tam tikrus žarnyno fermentus, todėl trukdo organizmui pasisavinti vaistus. Vaistai negali patekti į organizmą ir užsistovi žarnyne. Išgėrus vos stiklinę greipfrutų sulčių fermentai būna neveiksmingi ilgiau negu 24 val. Per tiek laiko žmogus gali išgerti net kelias vaistų dozes. Pasibaigus fermentų neveiklumo laikui, į kraują pliūpteli didelė dozė vaistų. Tai gali sukelti ūmų organizmo apsinuodijimą. Taigi nuolat vartojantys vaistus žmonės greipfrutų sulčių turėtų atsisakyti. 

Beje, ši greipfrutų sulčių ir vaistų sąveika buvo nustatyta atsitiktinai – mokslininkams tiriant alkoholio sąveiką su veikliąja medžiaga felodipinu. Tyrime buvo naudojamas alkoholis su greipfrutų sultimis. Pastebėta, kad po kurio laiko felodipino kiekis kraujyje padidėjo kelis kartus – kitaip negu atliekant ankstesnius tyrimus, kuriems buvo naudojamas alkoholis be greipfrutų sulčių. Mokslininkai susidomėjo ir atliko papildomus tyrimus, kurių rezultatai patvirtino, kad greipfrutų sultys visiškai keičia felodipino įsisavinimą.

12
Kitas

Nepakeičiama priemonė odos grožiui: kaip pagaminti kaukę ir kūno šveitiklį