Bet ar žinojote, kad ši senovinė praktika taip pat stiprina ir psichinę sveikatą bei gebėjimus? Neseniai atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo suaugusieji su diagnozuotais atminties sutrikimais, parodė, kad joga itin palankiai veikia smegenis, rašo lifehack.org.
Tyrimas ir jo išvados
Tyrėjai, gerai žinodami fizinius jogos privalumus, nusprendė išsiaiškinti, kokį poveikį ši senovinė pratimų ir kvėpavimo sistema turi psichiniams ir kognityviniams gebėjimams.
Jie surinko grupę vidutinio ir vyresnio amžiaus savanorių, kurie skundėsi atminties sutrikimais ir kuriems iš tiesų buvo diagnozuoti lengvos formos kognityviniai sutrikimai – būklė, kuri potencialiai gali peraugti į Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas.
Kai šie negalavimai sustiprėja, jie gali turėti rimtų neigiamų pasekmių paciento gyvenimo kokybei.
Mokslininkai atliko visų pacientų smegenų tyrimą, kad nustatytų bazinę jų psichikos aktyvumo ir funkcijos ribą.
Tada jie padalijo savanorius į dvi atskiras grupes. Vienos grupės dalyviai kasdien po valandą dalyvavo smegenų treniravimo pratybose ir po penkiolika minučių atlikdavo smegenų mankštą. Kitos grupės dalyviai kasdien valandą dalyvaudavo kundalini jogos užsiėmimuose ir penkiolika minučių atlikdavo pratimus namuose. Kitaip tariant, dalyviai iš abiejų grupių praktikoms skirdavo tiek pat laiko.
Praėjus trims mėnesiams visiems dalyviams vėl buvo atliktas smegenų tyrimas siekiant patikrinti, ar praktikos turėjo poveikį kognityvinei sveikatai. Jie pastebėjo, kad visų dalyvių smegenų sritys, atsakingos už atmintį ir kalbų gebėjimus, patobulėjo. Tačiau grupėje, kuri praktikavo jogą, pastebėtas pagerėjimas smegenų srityse, atsakingose už dėmesį ir koncentraciją.
Kitaip tariant, antrosios grupės dalyviams po trijų mėnesių pagerėjo gebėjimas susikoncentruoti ir atlikti daug užduočių vienu metu. Tai parodė, kad joga veiksmingiau nei smegenų treniravimo programa gerina psichines funkcijas.
„Mus kiek nustebino jogos poveikio smegenims mastas“, – komentuodama rezultatus pažymėjo tyrimui vadovavusi Helen Lavretsky.
Tyrimo kontekstas
Įdomiausia tai, kad šis tyrimas ne vienintelis. Jo išvadas pagrindžia daug kitų tyrimų, kurie parodo, kad jogos poveikis psichikai ir smegenims yra ne mažesnis, o gal net didesnis nei poveikis kūnui.
Pavyzdžiui, anksčiau atlikti panašūs klinikiniai tyrimai parodė teigiamą ryšį tarp jogos ir depresijos bei nerimo, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo ir pan. Vienas tyrimas netgi įrodė, kad ši ganėtinai švelni praktika veiksmingiau už aerobiką pagerina smegenų funkcijas, tokias kaip psichinių duomenų apdorojimo greitis ir tikslumas.
Kitaip tariant, šis tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai turintys nestiprių kognityvinių sutrikimų, yra tik dalis vis daugiau atliekamų tyrimų, įrodančių, kad joga ne tik stiprina kūno sveikatą, bet ir gali pagerinti proto būklę, padėdama įveikti ne vien tokias problemas, kaip atminties sutrikimai, bet ir tokius psichinius negalavimus, kaip nerimas, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas ir net rimtesnes bėdas, tokias kaip šizofrenija.
Trumpai tariant, ši praktika yra veiksmingas holistinis būdas pagerinti visus sveikatos aspektus, jau nekalbant apie tai, kad reguliariai ją praktikuodami jaučiame džiaugsmą ir pasitenkinimą.
