Jis ketverius metus tyrinėjo padirbtų produktų rinką, keliavo po pasaulį, pradedant Japonija, baigiant Pietų Afrika. Savo tyrinėjimų rezultatus jis aprašė knygoje „Tikras maistas, netikras maistas“ („Real Food, Fake Food“).
„Jūros gėrybės – prasčiausia kategorija, – sakė L. Olmstedas leidiniui „Independent“. – Sąrašo pirmoje vietoje – sušiai. Kai užsisakote baltos žuvies, kaip antai, raudonojo snaiperio, ešerio ir pan., dažniausiai valgysite ne juos, o pakaitalus – pigią žuvį.“
Omaras itališkuose koldūnuose ir ikrai dažniausiai irgi būna netikri.
„Išimtis – brangiausios, elitinės sušių užkandinės, kurios atsiskraidina žuvį, visi kiti restoranai, kaip parodė tyrimas, meniu turi bent vieną netikrą produktą.“
Kitas labai dažnai padirbamas produktas – alyvuogių aliejus bei vagiu veislės karvių mėsa ir Kobe jautiena.
L. Olmstedo teigimu, jei maistas atrodo per daug pigus, kad būtų tikras, greičiausiai jis netikras.
Iš gėrimų dažniausiai padirbinėjama kava. O kadangi pažvelgus į sūrį, tikrai nepasakysi, iš kokio gyvūno pieno jis pagamintas, pigus karvės pieno sūris parduodamas kaip brangus ožkos ar avies pieno sūris.
Mėgstantiems lankytis restoranuose jis pataria atkreipti dėmesį į tai, ką vadina „meniu hiperbole“.
„Netikėkite bet kokiais geresnę kokybę žadančiais apibūdinimais: pvz., „šerti žole“, „ilgai nbrandinta jautiena“, „laukinė žuvis“, „laisvėje augintos vištos“, „organinis“ ir netgi geografinių pavadinimų, kaip antai, „Aliaskos lašiša“. O perkant produktus parduotuvėse, pavojaus signalas turi būti žodžiai „natūralus“, „tyras“, „tikras“.
Tiesa, L. Olmstedas pabrėžia, kad nenori gąsdinti žmonių – ne visi maisto produktai yra padirbti. Apgaulės neretai išvengsite, jei užsisakysite visą produktą – pavyzdžiui, visą omarą ar žuvį.
„Vienintelis patikimiausias produktas žemėje – škotiškas viskis, – pareiškė L. Olmstedas. Taip pat tikrą kokybę garantuoja PDO žymėjimas ant maisto produktų.
„Ironiškiausia tai, kad dažniausiai pigūs produktai yra autentiškesni – jei matote restorano meniu ar parduotuvėje parduodamą ūkyje augintą lašišą, ji tokia ir bus, nes jai nėra pigaus pakaitalo. Rekomenduoju pirkti iš ūkininkų, – pataria L. Olmstedas. – Nenoriu, kad žmonės bijotų valgyti.
Noriu, kad valgytų geriau, ragautų skanaus maisto. Nebijokite eksperimentuoti, nebūkite alkani, tik būkite informuoti.“
