Ši tema nėra plačiai nagrinėta, tačiau teigiamas mitybos pokyčių poveikis ligos eigoje yra pastebimas analizuojant daugelį atliktų tyrimų. Kokį poveikį tinkama mityba turi bronchinės astmos ligos eigai, aprašys Kilo.lt mitybos specialistė Ieva Savicka.
2015 metų GINA organizacijos duomenimis pasaulyje bronchine astma sirgo apie 300 milijonų žmonių. Vakarų Europoje sergančiųjų skaičius palengva mažėja, tačiau rytų Europoje, tarp kurių ir Lietuva, sergančiųjų skaičius nepaliaujamai kyla. Tinkama mityba gali būti tiek prevencija prieš šią ligą, tiek gali būti veiksnys, kuris padeda valdyti šią ligą.
Nutukimas
Nutukimas yra vienas iš astmos atsiradimo rizikos veiksnių bei sietinas su ligos sunkumu. 2016 m. GINA organizacijos atlikto tyrimo duomenimis teigiama, kad pakanka vos 5 proc. kūno svorio sumažinimo, kad jau būtų jaučiamas teigiamas poveikis ligos kontrolėje. Harvardo universiteto mokslininkai išskiria dvi priežastis, kodėl nutukimas sietinas su astma. Pirmoji priežastis yra nutukimo sukeliamas paviršutiniškas kvėpavimas, antroji – riebalinio audinio išskiriamas hormonas leptinas, kuris skatina plaučių uždegiminį procesą.
Skrandžio ligos
Tikriausiai ne kartą teko pajusti tą nemalonų rėmens keliamą pojūti. Visa tai nutinka dėl prasto viršutinio skrandžio rauko darbo, kuomet rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę. Šis veiksnys būtų vadinamas gastroezofaginiu refliuksu.
Pastarasis labai glaudžiai susijęs su bronchine astma, nes į stemplę patekęs rūgštus skrandžio turinys taip pat gali didinti ir plaučiuose vykstantį uždegimą ir sunkinti ligos eigą.
2015 metais Šidzuokos bendrojoje ligoninėje, Japonijoje, buvo atliktas tyrimas ir pastebėta, kad asmenys, kurie sirgo bronchine astma ir turėjo gastroezofaiginį refliuksą, dažniau skundėsi prasta savijauta ir dažniau jautė ligos priepuolius. Pats refliuksas yra labai priklausomas nuo mitybos, ir laikantis rekomendacijų, tikėtina, kad pagerinsite ir savo ligos eigą.
Sotieji ir transriebalai
Sotieji ir transriebalai yra priskiriami prie uždegimą kurstančių produktų, todėl jų vartojimas siejamas su astmos ligos prasta kontrole. Remiantis 2010 m. Australijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, atrasta sąsaja tarp riebaus maisto vartojimo ir plaučių funkcijos pablogėjimo.
Nemaži kiekiai sočiųjų ir transriebalų rūgščių yra randami „greitame“ maiste ir ISAAC atlikto tyrimo duomenimis išsiaiškinta, kad paaugliai, vartoję tris ar daugiau „greito“ maisto porcijų per savaitę, turėjo 39 proc. didesnę tikimybę ligos atsiradimui. Norint sumažinti ligos atsiradimo riziką ar siekiant ligos gerinimo, rekomenduojama vengti riebios mėsos, riebių pieno produktų. Maistą reikėtų vengti kepti ar gruzdinti riebaluose. Rekomenduotumėme vengti margarino ar apskritai viso „greito“ maisto, kuriame randami ypač dideli kiekiai transriebalų.
Pagrindinės rekomendacijos:
Siekite optimalios kūno masės;
Venkite sočių ir transriebalų. Mitybą geriau praturtinkite geraisiais riebalais, kurių gausu riebiose žuvyse, augaliniuose aliejuose, riešutuose, sėklose ar avokade. Anot Timočio Mikleburgo (2013 m. tyrimas), praturtinus kasdienį racioną geraisiais omega-3 riebalais, plaučių funkcionalumą galima pagerinti net iki 59 proc.
Kasdienį racioną praturtinkite pakankamu kiekiu daržovių, vaisių, uogų ir riešutų. Juose yra gausu antioksidantų, kurie yra susiję su uždegimo malšinimu. Apskritai, praturtinus mitybą antioksidantų turinčiais produktais, galima sumažinti lėtinių ligų atsiradimo riziką bei pagerinti bendrą savijautą.
Top 3 antioksidantų turintys produktai: gervuogės, žemės riešutai, braškės (duomenys imti iš A. Dasgupta knygos „Antioxidant ir Food, Vitamins and Supplement“ 2014).
Nesislėpkite nuo saulės ir valgykite daugiau vitamino D turinčių produktų. 2010 m. A. Sutherland atlikto tyrimo duomenimis išsiaiškinta, kad padidinus vitamino D gavimą galima pasiekti žymaus plaučių funkcijos pagerėjimo. Vitamino D šaltiniai gali būti gyvūniniai (lašiša, kardžuvė, tunas, kiaušiniai, sviestas, kepenys, ikrai, pienas) ir augaliniai (tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, brokoliai, grybai, avižos) produktai. Visgi, vertėtų pabrėžti tai, kad iš gyvūninių produktų vitaminas D pasisavinamas geriau.
Jei skundžiatės rėmeniu, venkite alkoholio, šokolado, citrusinių vaisių, kavos, prieskoningų patiekalų, riebaus maisto suvartojimo. Padidinkite baltymingo (mėsa, žuvis, paukštiena, liesi pieno produktai ir kt.) ir kompleksinių angliavandenių (grūdai, kruopos) kupino maisto suvartojimą.
Nepamirškite fizinio krūvio. Reguliarus fizinis krūvis mažina nutukimo riziką ir manoma, kad jis gali būti kaip vienas iš komponentų, kuris gali efektyviai padėti gerinti astmos valdymą.
