Maistas visada buvo vienas iš kovos su stresu būdų. Daugelis stresą stengiasi numalšinti saldumynais, taip tik kaupdami papildomus kilogramus. Bet ką valgyti, kad sumažėtų stresas, organizmas gautų naudos nekenkiant figūrai ir nepriaugant papildomo svorio?
Kas yra stresas?
Stresu vadinamas poveikis organizmui, aktyvuojantis visas organizmo sistemas, ypač hormoninę, sukeliantis stiprius impulsus, o didelė įtampa, besitęsianti ilgą laiką, tampa nenormalaus ląstelių funkcionavimo priežastimi.
Fiziologinis stresas, trumpalaikis ir nelabai stiprus, aktyvinantis visas organizmo sistemas, žvalina kūną, o chroniškas stresas išsekina organizmą, iš rikiuotės išvesdamas organą po organo.
To rezultatas – širdies ir kraujagyslių, nervų ligos, virškinimo ir medžiagų apykaitos problemos. Organizmas nebesuspėja susidoroti su streso padariniais, pradeda trūkti maisto medžiagų, naudojami organizmo rezervai – tai kūnui ne į naudą.
Dažniausios streso priežastys:
Sunkus nervingas darbas;
Chroniškas miego trūkumas;
Egzaminai;
Bloga mityba;
Dažnos peršalimo ligos;
Virškinimo problemos;
Apsinuodijimas, karščiavimas.
Be to, stresas gali būti susijęs su medikamentų, alkoholio vartojimu, rūkymu. Visi šie veiksniai pablogina savijautą, sutrikdo apetitą, vitaminų ir mineralų įsisavinimą.
Ko reikia mūsų organizmui
Jei automobilis pradeda gesti, mes skubame į autoservisą, atliekame diagnostiką. To paties reikia ir mūsų organizmui, bet mes tempiame iki paskutiniųjų, kol stresas ima ardyti mūsų sveikatą, pradeda kankinti skausmai, sutrinka kokio nors organo veikla ar visai nusilpsta nervai. Tačiau laiku pradėjus kovą su stresu galima išvengti neigiamų padarinių ir ligų vystymosi.
Vienas svarbiausių kovos su stresu būdų – pilnavertė mityba, kai netrūksta baltymų, mineralų, mikroelementų ir visų grupių vitaminų.
Stresas – tai procesas, skatinantis organizmą „saugotis nuo pavojų“. Tam reikia aktyvuoti smegenis, raumenis ir organus, aprūpinančius kūną krauju ir deguonimi. Kitos sistemos kuriam laikui blogai aprūpinamos krauju ir praktiškai „atsijungia“ . Jeigu stresas tampa lėtiniu, nuolatiniu, organizmas nuolat funkcionuoja „gynybos būsenoje“ ir dėl hipoksijos pradeda naikinti savus organus.
Organizmui patiriant stresą išauga būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poreikis, todėl mityba turi būti pilnavertė. Organizmas dažnai pats pasufleruoja, ko jam trūksta – atsiranda sūraus, mėsiško ir pan. maisto poreikis, kartais net norisi pagraužti kreidos.
Antistresinės medžiagos gina nuo laisvųjų radikalų pavojingo poveikio, padeda atstatyti pažeistas ląsteles. Prie tokių medžiagų priskiriamas vitaminas E (tokoferolis), vitaminas C ( askorbino rūgštis), B grupės vitaminai (riboflavinas, pantoteno rūgštis ir kt.).
Organizmo nuostoliai
Streso metu organizmas netenka daug baltymų, nes jų daug sunaudojama išsiskiriant streso hormonams ir imuninei sistemai aktyvuoti. Baltymų pritrūksta kitiems organams, mažiau atsakingiems „už gynybą“ – skrandžio sienelėms, žarnynui, kepenims. Streso metu padidėja kalcio poreikis, jis paimamas iš kaulų, jie tampa trapesni. Nukenčia dantys, plaukai, nagai.
Streso „draugai“
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad bet kokios dietos, ypač ilgalaikės ir badavimas, - tai stipriausias stresas virškinimo aparatui ir visam organizmui. Taigi, jei norite gyventi be streso, griežta dieta – netinkamas pasirinkimas lieknėjimui. Be to, egzistuoja nemažai tokių maisto produktų ir gėrimų, kurie netgi ramiausią žmogų privers patirti stresą.
Štai jie:
greitas maistas;
riebūs, apskrudinti gaminiai;
pernelyg saldūs ar sūrūs produktai;
produktai, kuriuose gausu cheminių priedų.
Iš gėrimų prie tokių produktų galima būtų priskirti:
energetinius gėrimus;
kolą
juodą kavą (be pieno);
stiprią juodą arbatą.
Visi šie produktai ir gėrimai stimuliuoja streso hormonų,– adrenalino, kortizolio, - gamybą. Norite gyventi be streso – išbraukite juos iš savo raciono.
Antistresinė mityba
Pagrindinė organizmo reakcija į stresą – alkio jausmas, tai vėlgi kortizolio veikimo pasekmė. Patiriant chronišką stresą atsiranda alkio jausmas, netgi jei organizmui nereikia tiek maisto. Tačiau jis kaip rūpestingas šeimininkas žino: „Stresas – vadinasi, tuoj ateis sunkūs laikai“. To pasekmė – riebalų atsargos.
Antistresiniu poveikiu pasižymi:
kepenys ir jų produktai;
žalios lapinės daržovės;
kviečių sėlenos;
augaliniai aliejai;
citrusiniai, kiti rūgštūs vaisiai;
pomidorai, kivi, moliūgas;
jūros produktai.
Naudinga žinoti
Jeigu žmogus susinervinęs ar pavargęs po darbo, jis dažniausiai eina išgerti kavos ar arbatos. Tačiau naudingesnis pasirinkimas būtų stiklinė šviežiai spaustų sulčių ar pieno. Įpraskite neštis į darbą pietus iš namų.
Naudingiausi kovojant su stresu šie produktai:
juoda grūdėta duona su sūriu ir salotos lapu;
obuoliai;
morkų salotos su moliūgu ir obuoliais;
sumuštinis su paštetu, žuvies gabalėlis
sušiai
Japonų virtuvė – antistresinių medžiagų lobynas; juk jūros produktuose gausu jodo, mineralų, nesočiųjų riebalų. Dienos metu išgerkite jogurto – jis naudingesnis už kavą ir nesukelia streso.
Savaitgalį suplanuokite antistresines iškrovos dienas – pirmenybę teikite salotoms, grūdams, riešutams, sultims, o vietoj įprastų darbų namuose išsiruoškite į parką ar užmiestį. Tada ir būsima darbo savaitė neatrodys tokia baisi.
