Italijos ekspertai atliko tyrimą, kurio metu 90 moterų laikėsi daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčios dietos. Viena tyrimo grupė iš pradžių mėnesį laikėsi ketogeninės dietos, o vėliau ėmė laikytis įprastos mažo kaloringumo dietos. Kita moterų grupė laikėsi vien įprastos, mažo kaloringumo dietos.

Ketogeninės dietos metu energijos gamybai kūnas yra priverstas deginti riebalus, o ne angliavandenius, kaip darytų įprastai. O tyrimo metu šios dietos besilaikiusios moterys teigė, kad jau pirmą mėnesį pastebėjo, jog galvą skauda kur kas rečiau.

Atsisakant angliavandenių, energijai kūnas yra priverčiamas gaminti ketoną – vandenyje tirpias molekules, kurios yra mažiau reiklios ir mažiau linkę į įvairius uždegimus negu įprastai gaminama gliukozė. Tyrėjų teigimu, tai ir galėtų būti priežastis, kodėl tyrimo dalyvės pastebėjo galvos skausmų sumažėjimą.

Nors visos tyrimo dalyvės tvirtino, kad joms galvą skaudėjo kur kas rečiau, tačiau moterys, kurios mėnesį laikėsi ketogeninės dietos, pastebėjo, jog jos efektyvumas buvo didesnis. Tiesa, kai po ketogeninės dietos moterys ėmė laikytis įprastos žemo kaloringumo dietos, jos teigė, kad galvos skausmai vėl padažnėjo, tačiau jie vis tiek nebuvo tokie dažni, kaip prieš tyrimo pradžią.

Pavyzdžiui, ketogeninės dietos metu moterys galvos skausmą juto maždaug vieną dieną per mėnesį. Prieš tyrimą, anot jų, galvą skaudėdavo vidutiniškai 5 dienas per mėnesį. Dalyvės taip pat teigė, jog migrenos skausmai dietos metu būdavo kur kas silpnesni.

Tiesa, mokslininkai perspėjo, jog kol kas galutinių išvadų daryti negalima ir derėtų palaukti tolimesnių tyrimų, nes ketogeninė dieta gali turėti ir šalutinių poveikių, tarp kurių įvardijami nuovargis ir pykinimas.