Veikia visą organizmą
„Matematinis menopauzės vidurkis yra 51–52 metai, tačiau kai kurioms moterims ji gali pasireikšti ir anksčiau. Tuomet išsenka endokrininė kiaušidžių funkcija, keičiasi bendra moters savijauta, atsiranda ne tik psichologinių bėdų, bet ir viso organizmo pokyčių“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas akušeris ginekologas docentas Jonas Ališauskas.
Ne visi šiuo periodu moterį lydintys simptomai yra pavojingi, tačiau dažnai jie stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Įprastai moterį vargina vegetaciniai simptomai: karščio pylimai, prakaitavimas, nemiga, padidėjęs jautrumas.
Dėl estrogenų trūkumo pradeda keistis oda, jungiamasis audinys, atrofuojasi gleivinės. „Tada moterys kreipiasi dėl makšties, išsausėjimo, skausmo, perštėjimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių. Veikiama ir šlapimo pūslės gleivinė – gali atsirasti urogenitalinis sindromas, šlapimo takų infekcijos, dirglioji šlapimo pūslė ir kitos problemos“, – kalbėjo gydytojas.
Sumažėjęs hormonų kiekis atsiliepia ir lipidų apykaitai, padidėja širdies bei kraujagyslių ligų bei insultų rizika. Menopauzės periodu gerokai pagreitėja osteoporozės procesas: kaulai tampa trapesni, padidėja lūžių rizika, jų gijimas komplikuojasi.
Kompensuoja hormonų trūkumą
Pasak J.Ališausko, kiekviena moteris menopauzės simptomus išgyvena skirtingai. Tačiau kai tai pradeda stipriai veikti gyvenimo kokybę, daliai moterų prireikia ne tik specialaus ištyrimo, bet ir kompensuoti lytinių hormonų trūkumą.
Dėl pakaitinės hormonų terapijos verda aštrios diskusijos: tvirtinama, kad ji padidina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei krūties vėžio, trombozių riziką.
„Taikant pakaitinę hormonų terapiją menopauzės simptomai sušvelninami, o kartais jų visai pavyksta išvengti. Šio gydymo metodo nereiktų bijoti, nes jis vienareikšmiškai duoda daugiau naudos nei žalos, jei nėra konkrečių kontraindikacijų, neleidžiančių taikyti tokios terapijos“, – tikino specialistas.
Gydant sudaroma individuali schema, pacientės nuolat stebimos, atliekami tyrimai. Gydytojo pastebėjimu, estrogenai palankiai veikia kraujagysles, lipidų apykaitą, mažina osteoporozės riziką ir gerina kraujotaką.
„Tačiau vyresnėms nei 60 metų moterims įsijungia kiti mechanizmai. Todėl vyresniame amžiuje širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai estrogenai nebenaudojami, nes duoda daugiau žalos. Bet hormonų terapiją taikant nuo menopauzės pradžios, tokių ligų pasitaiko mažiau“, – aiškino J.Ališauskas.
Renkasi ir fitoterapiją
Kiaušidžių funkcija keičiasi jau premenopauziniu laikotarpiu. Kai kiaušidės nebegamina progesterono – motinystės hormono, pradeda dominuoti estrogenai. Tada išveši gimdos gleivinė, daug pacienčių kreipiasi dėl neaiškaus, nereguliarus kraujavimo ir pan. Tuomet yra gydoma progesterono preparatais.
„Kuo anksčiau prasideda menopauzė ar dėl kokių nors priežasčių teko pašalinti kiaušides, tuo yra svarbiau skirti gydymą hormonais. Jei negydoma, moteris yra žalojama“, – pastebėjo medikas.
Ieškančios natūralių pagalbos priemonių moterys renkasi fitoterapiją. „Šiandien šios terapijos taikymo efektyvumą pagrindžiančių duomenų nėra. Tačiau daliai moterų įvairios augalinės kilmės medžiagos duoda teigiamą poveikį. Kai kuriais atvejais yra ir placebo efektas“, – sakė J.Ališauskas.
Verta žinoti
Pajutus pirmuosius menopauzės simptomus rekomenduojama:
Mesti rūkyti, rečiau vartoti arba atsisakyti alkoholinių gėrimų.
Per dieną išgerti iki 2 litrų skysčių.
Osteoporozės profilaktikai valgyti daug kalcio turintį maistą arba vartoti jo preparatus.
Maitintis nedidelėmis porcijomis – iki 6 kartų per dieną. Atsisakyti griežtų dietų, valgyti daugiau daržovių, vaisių, javų produktų.
Apriboti gyvulinių riebalų vartojimą. Kontroliuoti saldaus, riebaus, kepto maisto vartojimą ir kt.
