Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas, savo disertacijoje nagrinėjęs saulės, žemės ir vietos klimato veiksnių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams įspėja apie magnetinių audrų poveikį žmogaus organizmui.
Itin nepalankios sąlygos
Šaltuoju metų laiku kylančios magnetinės audros yra ypač nepalankios žmogui, nes lydimos kitų blogų meteorologinių reiškinių – šalčio, drėgmės. Tuomet išauga sergamumas peršalimo ligomis, neatsitiktinai padidėja ir mirtingumo rizika. Beje, dar pavojingiau, jei prie magnetinio poveikio prisideda stipraus priešpriešinio vėjo keliamas pavojus.
Kodėl žmonės reaguoja į magnetines audras? Saulei „išspjovus“ žybsnį ir elektringų dalelių srautui pasiekus Žemę, mūsų „antenos“ – išlindusios nervinės galūnėlės priima tuos elektromagnetinius impulsas. Žmogaus organizme yra daug metalo – geležies. Iš fizikos žinome, kad magnetas elektromagnetiniame lauke gamina elektrą, sustiprėja jų pulsacija. Taigi mes tampame kaip „magnetukai“ šiame magnetiniame lauke.
Verta žinoti
Prognozuojama, kad gruodžio 4-7 dienomis žemę pasieks vidutinio stiprumo magnetinės audros. Nuo gruodžio 11–13 taip pat galima tikėtis magnetinių audrų.
Žiemą daugiau bėdų širdininkams gresia ir dėl šalčio. Kiekvieną jis veikia individualiai: jautresnės nervų sistemos žmogų veiks ir -1 ar -2 laipsnių šaltis, o -10 laipsnių temperatūra pavojinga visiems širdininkams. Šaltis gali sukelti ir taip susiaurėjusių širdies kraujagyslių spazmus, stenokardiją.
Jautriausiai reaguoja širdininkai
Magnetinių audrų poveikio didžiausią rizikos grupę sudaro širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai. Daugelis elektromagnetinei spinduliuotei jautrių žmonių jos poveikį ima jausti prieš keletą dienų. Dar tik artėjant magnetinei audrai išauga širdies priepuolių skaičius, labai padaugėja pacientų su trinkančiu širdies ritmu – ypač su prieširdžių virpėjimais, taip pat dūstančių ir su nevaldomai aukštais kraujospūdžiais.
Dėl pablogėjusios sveikatos – šokinėjančio spaudimo, pulso – silpnesnieji pacientai jau trys dienos iki piko, vadinamosios reperinės dienos, reikalingų vaistų suvartoja pusantro karto daugiau. Likus dviem dienoms jų poreikis išauga daugiau nei 2,5 karto, o pikinę dieną, kada magnetinė audra eina per teritoriją, – net iki 3,5 karto.
Jei kalbėtume apie vidutinės sveikatos pacientus, jie į magnetines audras reaguoja ne taip stipriai, tačiau vaistų suvartojimas irgi padidėja.
Jei pacientas yra apmokytas, žino, kad turi nedelsti išgerti vaistus. Nes būna, kad širdies ritmas sutrinka taip, jog išsivysto infarktas. Beje, svarbus yra ne tik magnetinės bangos stiprumas, bet ir pasikartojamumas. Aišku, nereikia galvoti, kad prasidėjus magnetinei audrai žmonės „krenta kaip musės“. Laiku išgerti vaistai ir suteiktos pagalbos priemonės minimalizuoja pavojų.
Pristabdyti tempą
Nors sveikų žmonių magnetinės audros taip stipriai neveikia, turintiems jautresnę nervų sistemą visgi reikėtų būti atidesniems. Nes riba tarp sveiko žmogaus ir ligonio vis dėlto yra trapi.
Tokiomis dienomis reikia būti ramesniems, neorganizuoti didelių žygių, suvažiavimų, karštų sesijų. Reikėtų daugiau vartoti skysčių, drausmingai laikytis gydytojo nurodymų, sąžiningai gerti paskirtus vaistus.
Šias dienas reikia ramiai pralaukti, o ne įsivaizduoti, kad manęs tai neveikia. Juk ir radiacijos žmogus nejaučia, tačiau poveikis išryškėja jau vėliau.
Tarp kitko
M.Biliukas metus laiko stebėjo per 200 ligonių, turėjusių miokardo infarktą. Pagal dviračio treniruoklio rezultatus ligoniai buvo suskirstyti į tris grupes – silpnus, vidutiniokus ir stiprius. Buvo registruojama, kiek vidutiniškai per dieną jie išgeria jiems skirto vaisto. Stipriausi ligoniai mažai reagavo į magnetines audras, tačiau vidutiniokai ir silpnieji, jau likus parai iki audros, tablečių išgerdavo pusantro karto daugiau, o pirmą magnetinės audros dieną – net septynis kartus daugiau nei paprastai. Antrą magnetinės audros dieną, net jeigu ši ir toliau intensyvėdavo, tablečių vartojimas po truputį mažėdavo – organizmas prisitaikydavo.
