Medicinos profesorius atskleidžia tiesą: drąsiai neigia populiarius mitus apie sveiką mitybą

 (159)
Ar turi prasmės sveika mityba? Ar galima tikėtis gyventi ilgiau valgant vien daržoves? Garsus medicinos profesorius ir mitybos ekspertas, daugybės knygų autorius ir penkių vaikų tėvas Davidas Katzas iš Jeilio universiteto atsakė į žurnalo „Zeit Magazine“ klausimus.
Medicinos profesorius atskleidžia tiesą: drąsiai neigia populiarius mitus apie sveiką mitybą
© Shutterstock nuotr.

– Ar jums neatrodo, kad mitybos mokslas dažnai klaidina? Kad ir kiaušinių pavyzdys. Prieš keletą metų jie buvo laikomi kone mirtinu nuodu, o dabar mokslas jau pripažįsta, kad šis produktas nėra toks jau blogas.

– Prieš maždaug ketvirtį amžiaus nustatėme, kad žmogui, valgančiam daug mėsos ir mažai daržovių, išauga širdies infarkto rizika. Tačiau tada mes nesupratome, kodėl taip yra. Manėme, kad gyvūninės kilmės maisto produktai apskritai nesveiki. Todėl kiaušiniai buvo „nurašyti“. Šiandien mes žinome, kad problema slypi sočiųjų riebalų rūgštyse, o jų kiaušiniuose nėra daug. Taigi, dėl trūkstamų duomenų atsiranda klaidos. Dabar jau žinome, kad yra ir gyvūninės kilmės produktų, kurie nekenkia.

Mitybos mokslas susiduria su dar viena didele problema. Turime žinoti, kad kiekvienas maisto produktas, kurį mes vadiname nesveiku, bus pakeistas kažkuo kitu. Ilgai to nesuvokėme. Taigi, kai sakome, kad reikia atsisakyti kiaušinių, o žmonės vietoj jų pusryčiams valgo avižinius dribsnius, vaisius ir riešutus – puiku! Tačiau kas tuomet, jei kiaušinius pusryčiaudami žmonės pakeičia spurgomis? Žinoma, kad tai nėra sveika.

– Kadangi mitybos mokslas daugelį patarimų koregavo, atsiranda neaiškumas. Kylą klausimas, ar neverta visas rekomendacijas padėti į šalį ir valgyti tai, kas kiekvienam skanu: pyragus, dešreles, bulvių košę, o ne nuolat vartoti daržoves, nes ši rekomendacija netrukus gali būti pasenusi.

– Rekomendacija valgyti daržoves nepasens. Mes tai siūlome žmonėms jau daugiau kaip 50 metų. Iš esmės, nuo pat mitybos mokslo pradžios aišku, kad kiekvienam gerai kai didžiąją lėkštės dalį sudaro daržovės.

– Tai per daug daržovių būti negali?

– Geras maistas ir gera mityba – skirtingi dalykai. Brokoliai neabejotinai yra geras maisto produktas, tačiau kai valgomi vien brokoliai, aiškiai kažko trūksta. Jeigu esate griežtas veganas nekreipiate dėmesio, gali imti stigti kai kurių medžiagų. Be to, ne visi augalai yra sveiki, nes ir cukrus pagamintas iš augalų. Tačiau reikia dar kartą aiškiai pasakyti – mums dar labai toli iki problemos, kai žmonės valgys per daug daržovių.

Ankstyvą mirtį lemia prasta mityba, nesportavimas, antsvoris ir rūkymas

– Taigi, daržoves valgyti sveika ir taip visada bus. O ką apskritai reiškia sveika: Ilgiau gyvensiu? Pagerės mano gyvenimo kokybė? Išvengsiu ligų? Ar galiu dėl maisto susirgti? Kokia mitybos įtaka mano sveikatai? Juk yra tiek daug kitų veiksnių: genai, nerimas, stresas, miego trūkumas, tabakas, oro užterštumas, medicininės priežiūros trūkumas ir taip toliau.

– 1993 metais pasirodė tyrimas, nagrinėjęs mirties priežastis JAV. Paaiškėjo, kad žmonės dažniausiai miršta nuo širdies infarkto, insulto ir diabeto. Tačiau kame slypi šių ligų priežastys? Tyrimo metu buvo padarytos štai tokios išvados: ankstyva mirtis ištinka tuos, kurie prastai maitinasi, nesportuoja, turi antsvorio ir rūko. Tai keturi veiksniai, kurie turi didelę įtaką gyvenimo trukmei ir tam, ar žmogus iki senatvės galės likti aktyvus ir gyventi be skausmų.

– Kas laukia žmogaus, kuris, tarkime, maitinasi sveikai, yra normalaus svorio, tačiau nesportuoja ir rūko?

– Šioje vietoje galima pasiremti kitu tyrimu. Jis 2008 metais buvo atliktas Potsdame. 23 tūkstančių Vokietijos gyventojų buvo klausiama apie minėtus keturis faktorius: Valgote sveikai ar ne? Sportuojate ar ne? Esate normalaus svorio ar ne? Rūkote ar ne? Viskas labai paprasta – tie, kurių visi atsakymai neigiami, susiduria su 80 procentų didesne rizika susirgti. Vadinasi, labai tikėtina, kad jie susirgs diabetu ar širdies ligomis, patirs insultą ir/ar senatvinę silpnaprotystę. Jeigu viskas daroma teisingai, susirgimo rizika sumažėja 80 procentų. Jei nors į vieną šių klausimų galite atsakyti teigiamai, kažką darote dėl savo sveikatos ir iš to turite naudos. Taigi, jūsų mityba atlieka labai svarbų vaidmenį.

Kalbame apie sveikatą taip, lyg tai būtų dorybė. Tačiau valgyti sveikai reikia ne todėl, kad taip liepia jūsų gydytojas ir jūs esate sąžiningas pilietis! Jus turi motyvuoti nenoras susirgti ir blogai jaustis. Lėtinės ligos reiškia prastą savijautą. Atrodo, kad žmonės kartais tai pamiršta.

– Vien Vokietijoje 52 procentai suaugusių žmonių turi antsvorio, taigi, jų kūno masės indeksas viršija 25. Antsvoris atrodo tokia pati norma, kaip normalus svoris. Keletas papildomų kilogramų neturėtų būti taip jau blogai – tai rodo ir kai kurie tyrimai...

– Būta debatų, ar truputis antsvorio iš tikrųjų kenkia? Daugumai žmonių tai tėra kilogramas ar du, galbūt penki. Kai kurie tame problemų nemato. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad antsvorio turinčių žmonių, kurie iš pažiūros atrodo sveiki, kraujyje užfiksuoti didesni uždegimų žymenys. Tai reiškia didesnę riziką susirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu. Tyrimas rodo, kad pertekliniai kūno riebalai visada yra žalingi sveikatai. Būtų puiku, jeigu būtų kitaip.

Sveikas – ne nesergantis, o puikiai besijaučiantis

– Moterų atveju jaustis stora, nepriklausomai kiek sveri, yra gero tono ženklas. Ką patartumėte toms, kurios nori numesti du-tris kilogramus, nors visiškai neturi antsvorio?

– Nedarykite to.

– Tai sakote taip paprastai.

– Tai ne estetikos klausimas, kas gražu, o kas ne. Per mažas svoris taip pat nėra sveika, be to, kai kurie svorio metimo būdai yra ypač nesveiki. Neverta labai daug galvoti, kaip atrodai, verčiau reikia savęs paklausti kaip jautiesi. Jaustis gyvybingu – kažkas nuostabaus. Sveikas žmogus ne tas, kuris šiuo metu neserga. Kai esu sveikas, reiškia, kad jaučiuosi puikiai. Turiu energijos ir galiu daryti tai, ką noriu.

– Internete ir moterims skirtuose žurnaluose gausu blogų patarimų sveikos mitybos tema. Gwyneth Paltrow sako, kad nebegalima valgyti bulvinių šeimos daržovių, taigi, pomidorų, baklažanų ir bulvių. Kiti žmonės dabar, žiemos metu, spaudžia ir geria kopūstų sultis. Jaunos mergaitės griebiasi veganų dietos. Kiti liovėsi virti maistą, nes prie 42 laipsnių temperatūros suyra fermentai. Ar nesijaučiate bejėgiai prieš šitokį neracionalumą?

– Tai mane varo iš proto! Įsivaizduokite, mes visi sutiktume, kad sveikos mitybos taisyklės yra labai paprastos. Kas tuomet būtų rašoma moterų žurnaluose? Taip pat ir vyrų? Kokias istorijas tuomet jie parduotų žmonėms?

– Kokios tos paprastos taisyklės?

– Valgykite daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, nevalgykite pusgaminių, nepiktnaudžiaukite cukrumi, mėsa ir pieno produktais. Štai ir viskas. Tai taip paprasta. Ir rytoj tai bus tiesa! Kitą savaitę taip pat. Tačiau žiniasklaidai tokie paprasti patarimai neįdomūs. Tų, kurie siūlo svorio metimo programas, paprasti patarimai nedomina. Daugelis žmonių kus klaidindami uždirba pinigus.

Yra ir kita problema – mes patys. Kartais elgiamės kaip visiški idiotai. Paklauskite savęs, ar tikrai tikite, kad tapti lieknais ir sveikais gali padėti magija? Kiekvienas žino, kad tai netiesa. Jie tuo netiki, tačiau nori tikėti. Kiekvienas suaugęs žmogus žino, kad norint kažko pasiekti, reikia laiko ir šiek tiek pastangų.

– Taigi, įneškite šiek tiek aiškumo. Pirmas klausimas – ar sveika nevalgyti mėsos? Arba paklausime kitaip, ar galima valgyti mėsą nepakenkiant sveikatai?

– Į abu klausimus galima atsakyti teigiamai. Mėsos nevalgyti sveika. Tačiau valgyti tinkamą mėsą taip pat yra sveika. Gera mėsa yra laukinių gyvūnų mėsa, taip pat daugiausiai žole mintančių gyvūnų mėsa, pavyzdžiui, ganyklose besiganančių karvių, avių ir ožkų. Kalbant apie mėsą, labai svarbu, kuo gyvūnas maitinosi ir ar pakankamai judėjo. Taip pat turime būti atsargūs su dešromis. Salamio ir kitų dešrų reikia atsisakyti, nes jose per daug riebalų.

Įvairūs mitybos režimai gali būti sveiki

– Ilgai buvo teigiama, kad raudona mėsa, ypač jautiena, yra nesveika. Ar tai paneigta?

– Niekada nebuvo įrodymų, kad liesa jautiena yra nesveika. Tačiau raudona mėsa, kurią valgome „McDonald’s“, žinoma, yra visiškai kita istorija.

– Jeigu panaršysime internete, aptiksime daug tyrimų, įrodančių, kad gyvūninės kilmės produktai apskritai nėra sveiki.

– Daugelis interneto puslapių siūlo tam tikus mitybos režimus. Ten selektyviai cituojami tyrimai, norint argumentuoti tam tikrus mitybos režimus. Tačiau atidžiai ir nešališkai paskaičius mokslinę literatūrą matyti, kad gali būti sveiki skirtingi mitybos režimai. Neįmanoma rasti nei vieno įrodymo, kad būtų „geriausias“ mitybos būdas.

– Kiaulienos reputacija nekokia. Didmiesčiuose vis labiau populiarėja ne tvartuose auginamų kiaulių mėsa. Ji sveika ar nesveika?

– Jeigu kiaulė gerai maitinama ir pakankamai juda – gerai. Tačiau yra dar vienas dalykas. Kalbant apie mėsos valgymą, tai ne tik sveikatos, bet ir etikos klausimas. Dideli kiaulių ūkiai teršia aplinką, tai neigiamai veikia geriamą vandenį ir dirvožemį. Bet ar sveika? Taip, kiauliena gali būti sveika.

– O kaip reikalai su cukrumi?

– Yra teigiančių, kad cukrus yra nuodai. Tai nesąmonė. Mūsų kraujyje yra gliukozės. Jeigu esi gyvas, tai kraujyje turi gliukozės, todėl gliukozė negali būti nuodas. Vis dėlto galima teigti, kad nuo tam tikro kiekio cukrus turi nuodingą poveikį. Toksikologijos tėvas Paracelsuss mus mokė: nuodingumas priklauso nuo dozės. Dauguma mūsų vartojame per daug cukraus. Cukrus yra kalorijų be maistinių medžiagų šaltinis, skatinantis nutukimą ir atsparumą insulinui.

Leidinio „New York Times“ žurnalistas ir knygos „Das Salz-Zucker-Fett-Komplott“ autorius Michaelas Mossas teigia, kad maisto produktų pramonė manipuliuoja mūsų skonio jutimu. Problema dažnai ne tame, kad „Coloje“ ar šokoladiniame pudinge yra cukraus. Tai žinome kiekvienas. Tačiau įprastame prekybos centre galima nusipirkti makaronų padažų, kuriuose cukraus daugiau nei leduose. Arba buteliuose parduodami salotų užpilai – jie pilni cukraus. Kas gi namuose savo virtuvėje ant salotų užpiltų pakelį cukraus? Niekas. Tačiau pramonė pila cukrų į mūsų užpilą, o mes pilame tą užpilą ant savo salotų. O paskui galvojame, kad suvalgėme šį tą sveiko. Taigi, valgome cukrų su salotomis, su spagečiais, su duona ir bulvių traškučiais. Kodėl maisto pramonė su mumis taip elgiasi? Kad mes valgytume daugiau nei norime. Kad mes sistemingai persivalgytume.

– Žmogus stengiasi valgyti pyragą ne kiekvieną dieną, tačiau dėl to kankinasi. Jam jo labai norisi. Ką daryti?

– Mūsų skonio pojūtis prisitaiko prie to, ką valgome. To įrodymas – kiekviena kultūra sukuria savo skonį. Kitaip tariant, skonis yra pripratimas. Jeigu negeriate gaiviųjų gėrimų ir neperkate salotų užpilų buteliuose, skonio nervai pradės jautriau reaguoti į cukrų iškart, vos jo gausite. Taigi, pyrago valgymas veikia raminančiai. Kai nuolat valgomas saldžiai, reikia vis didesnių dozių cukraus, kad desertą vis dar suvoktume kaip desertą. Daug išlošite vien iš to, jeigu nevalgysite cukraus su produktais, kuriuose jo neturi būti. Ir jei jau valgote pyragą, mėgaukitės juo! Aš valgau tik savo žmonos keptą pyragą, ji puiki kulinarė. Man patinka jos pyragas, jame esančio cukraus man pakanka. Tai nereiškia, kad aš esu kažkoks ypatingas ir turiu ypač rafinuotą skonį.

– O ką galėtumėte pasakyti apie tokias cukraus alternatyvas kaip stevija, agavų sirupas ar medus, kurie daugiausiai naudojami ekologiškuose produktuose? Visai neseniai sveiko maisto lentynose pasirodė kokosų cukrus, išgaunamas iš kokosų palmių žiedų nektaro.

– Turint omenyje didžiulius cukraus kiekius, kuriuos šiuo metu suvartojame, manau, kad geriausia bet kokį cukrų traktuoti kaip cukrų. Žinoma, vienas cukrus gali turėti kokių nors privalumų kitų atžvilgiu. Tačiau jie nereikšmingi lyginant su nauda, kurią duoda paprasčiausias cukraus kiekio sumažinimas.

Druskinė ant stalo – ne problema

– O kaip su druska?

– Cukrus, druska, riebalai, priedai – yra medžiagų, kurios praktiškai išjungia smegenis. Tas faktas, kad daugelyje maisto produktų yra per daug druskos, verčia žmones valgyti per daug. Todėl siūloma panaši strategija kaip ir su cukrumi – jokių paruoštų padažų, gatavų lazanijų ir taip toliau. Geriausia maistą gamintis pačiam ir iš natūralių ingredientų – makaronų, daržovių, mėsos, žuvies, sūrio. Dešros gaminiuose dažniausiai per daug druskos, jie neduos jums nieko gero. Tačiau druskinė ant stalo – jokia problema.

– O balti miltai?

– Baltus miltus organizmas greitai paverčia gliukoze, todėl reakcija labai panaši kaip į cukrų. Tai gali skatinti atsparumą insulinui ir didinti diabeto riziką. Kai kurie žmonės vengia bet kokių grūdų. Vadinamosios akmens amžiaus – paleolito – dietos pasekėjams grūdai yra priešas. Grūdai patys savaime nėra nesveikas produktas, tačiau pilnas grūdas visada geriau nei išvalytas grūdas. Yra pasaulyje tokių regionų, kur suvalgoma daug grūdų, tačiau žmonės yra gyvybingi ir sveiki.

– Kokie tai regionai?

– Japonijos Okinavos saloje valgomi ryžiai. Graikai valgo kviečius. Artimuosiuose Rytuose yra valgomi miežiai ir kviečiai. Pietų amerikiečiai valgo soras, burnočius ir bolivines balandas. Beje, tai kelios iš vadinamųjų „žydrųjų zonų“.

– Kas tai?

– „Žydrosios zonos“ yra antropologinis projektas, kuris suteikia svarbių žinių ir mitybos mokslui. Tyrinėjami tie pasaulio regionai, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai, dauguma virš šimto metų. Ten žmones retai ištinka širdies infarktai, jie rečiau kenčia nuo silpnaprotystės ir iki pat senatvės yra aktyvūs. Tai Ikarija Graikijoje, Sardinija Italijoje, jau minėta Okinava Japonijoje, Kosta Rika ir maža adventistų bendruomenė Kalifornijoje. Ten gyvenantys žmonės laikosi panašaus gyvenimo būdo: jie valgo daug augalinės kilmės produktų, mažai perdirbtų maisto produktų. Jie nerūko ir nėra įsitempę. Jie daug miega. Jie gerai sutaria tarpusavyje. Juos sieja stiprus bendruomeniškumo jausmas.

– Gal ir Prancūzija turi „žydrąją zoną“?

– Deja, ne. Mitybos mokslui žinomas „prancūziškas paradoksas“. Buvo manoma, kad prancūzams, ypač gyvenantiems šalies pietvakariuose, sekasi labai gerai, nors jie geria raudoną vyną ir valgo riebias žąsų kepenėles. Tačiau tai netiesa. Nors Prancūzijoje, kaip ir Vokietijoje, bendra sveikatos situacija šiek tiek geresnė nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau mes praktiškai viską darome blogai. Esame „anti-žydroji zona“: valgome per daug, nejudame, rūkome, per mažai miegame, patiriame stresą, nepalaikome santykių. Su niekuo nesusitvarkome.

– Pakalbėkime apie glitimo baltymą grūduose. Žodis „glitimas“ pastaraisiais metais tapo itin populiarus. Ar kam nors, kas jį toleruoja, vertėtų jo vengti?

– Ne. Kai glitimas toleruojamas, tačiau jo vis tiek vengiama, tai sukelia problemų. Vienam negalima maisto produktų, kurie yra labai sveiki, pavyzdžiui, pilno grūdo produktų. Kiti valgo glitimo neturinčius produktus, kurie tikrai nėra sveiki. Dėmesys sutelkiamas į tai, ar nėra glitimo, tačiau visiškai nebeklausiama, ar tai sveika. Turėjome didelę problemą su mažai riebalų turinčiu šlamštmaisčiu. Netrukus turėsime problemų su glitimo neturinčiu šlamstmaisčiu.

Kad kiekvienas turi išgerti tris litrus vandens – grynas prasimanymas

– Ar tikrai privalu gerti tiek daug vandens?

– Niekas rimtai negali atsakyti, kiek vandens reikia išgerti. Atsakymas priklauso nuo daugybės veiksnių: Lauke šalta ar karšta? Būnate patalpoje ar lauke? Judate ar visą dieną sėdite? Asmeniškai aš negeriu tiek daug vandens. Kai valgoma daug daržovių ir vaisių, nereikia gerti tiek daug vandens – daug skysčio gaunama su maistu. Tačiau jeigu visą laiką valgote vien sūrius riestainius, viskas atrodo kitaip.

Kaip gydytojas galiu jums duoti labai konkretų atsakymą – į tualetą turėtumėte eiti kas tris valandas. Šlapimas turėtų būti šviesus ir praktiškai bekvapis. Pagal tai galima suprasti, kiek reikia vandens. Tai, kad kiekvienas privalo išgerti po tris litrus vandens – grynas prasimanymas.

– Pienas ilgą laiką buvo laikomas sveiku produktu, tačiau šiandien į jį žiūrima kaip į pigų probleminį produktą, kuriam daug kas yra alergiški. Ką manote apie pieną?

– Paprastai atsakyti negaliu. Čia kaip ir su kiaušiniais – priklauso nuo to, kuo pienas, jeigu jo atsisakoma, yra pakeičiamas. Pieno atsakyti įmanoma, jis nėra būtinas. Jeigu manęs paklustumėte, ką duočiau vaikams – gaiviuosius gėrimus ar stiklinę pieno – žinoma, rinkčiausi pastarąjį. Tačiau jeigu kalcis ir vitaminas D iš kitų šaltinių negaunamas, tuomet pienas yra gerai jūsų sveikatai. Be to, skiriasi pieno kokybė. Antibiotikais gydytų ir koncentratu šertų karvių pienas turės akivaizdžiai mažiau maistinių medžiagų nei laisvai besiganančių karvių. Manau, kad geriau rinktis neriebų pieną nei riebų, nes šiandien dauguma žmonių ir taip gauna pakankamai sočiųjų riebalų. Tačiau kiti mano kolegos šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės ir jie turi tam teisę. Tam reikia tolimesnių tyrimų.

– Kartais atrodo kone neįmanoma atsikratyti blogų mitybos įpročių. Galbūt todėl, kad jie susiformuoja ankstyvoje vaikystėje, arba todėl, kad per dieną kelis kartus susiduriama su patinkančiais maisto produktais. Ar apskritai įmanoma pakeisti savo mitybos režimą?

– Dirbdamas su savo pacientais supratau, kad tai įmanoma. Po maždaug trijų mėnesių daugumai pasikeičia skonio supratimas. Tai, kas anksčiau atrodė bjauru, vėliau tampa skanu. Staiga maistas tampa per saldus, per sūrus, per riebus. Žinoma, kuo anksčiau pradedama, tuo geriau. Jeigu turite vaikų ar anūkų, jums labai pasisekė, jeigu dar nesugadinote savo skonio jausmo.

– Juk tai likimo ironija, kad žmonės, bent jau mūsų pasaulio dalyje, turi užtektinai maisto ir turi nuolat jį riboti.

– Per visą žmonijos istoriją buvo sunku gauti reikiamą kalorijų kiekį. Nuolat turėjome rūpesčių dėl maisto: jo nepakako, jis greitai gedo, augalus užpuldavo ligos, neužderėdavo derlius. Tais laikais žmogus nuolat judėjo, nebuvo net kalbos apie sportą, tai vadinosi išlikimu. Šiandien viskas priešingai: sunku išlaikyti pakankamą judrumą, o kalorijos yra neišvengiamos. Fiziologine prasme, neturime galimybės atsilaikyti prieš tiek maisto.

– Tai visiškai nenuostabu, kad daugelis žmonių maisto atžvilgiu tampa neurotiški.

– Ir kai kurie elgiasi taip, lyg Dievas jiems būtų nurodęs, kaip taisyklingai maitintis. Dievas man uždraudė valgyti glitimą, ar kažkas panašaus. Tikrai nei vienam Dievas nieko panašaus nenurodė. Visa tai mes patys išsigalvojome. Galiu tik dar kartą pakartoti: valgykite tikrą maistą, ne pusgaminius, pirmenybę teikite augalams, taip pat reikia šiek tiek mėsos ir pieno produktų, jeigu jų norisi. Taip pat jūsų racione turi būti riešutų, aliejų ir kruopų. Tai viskas, ką reikia žinoti. Čia jūs pats sau viršininkas. Jūs sprendžiate. Jeigu aš atradau Paleolito dietą, o jūs renkatės vegano mitybą, kodėl mes turėtume vienas kitą įžeidinėti? Fanatizmas visiškai netinkamas kalbant ir apie valgymą.

Davido Katzo nuomonė apie penkis populiariausius mitybos režimus

Veganai

Trumpalaikiai ir vidutinio ilgumo tyrimai rodo, kad subalansuota veganiška mityba – sveika. Bet kas valgo vien augalinės kilmės produktus, maitinasi nebūtinai sveikai. Kol kas ilgalaikių veganų mitybos tyrimų dar nėra. Taigi, nieko blogo apie šį mitybos režimą pasakyti negalima, tačiau diskutuoti verta.

Viduržemio jūros virtuvė

Daržovės, vaisiai, riešutai, ankštiniai augalai, nedaug pieno produktų, mažai mėsos, žuvies ir retkarčiais šiek tiek vyno. Nauda sveikatai jau įrodyta. Viduržemio jūros virtuvė yra viena skaniausių, todėl prie jos įprasti nėra sunku.

Mišri mityba

Mišri mityba grindžiama Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, ją sudaro augalinės kilmės maisto produktai, liesa mėsa, liesi pieno produktai, taip pat pilno grūdo gaminiai. Reiktų valgyti nedaug cukraus. Trūkumas – mažai kas laikosi šių rekomendacijų. Be to, nėra ilgalaikių tyrimų.

Paleolito mityba

Paleolito virtuvė draudžia pusgaminius, grūdus, cukrų, pieno produktus. Leidžiama valgyti daržoves, vaisius, riešutus, kiaušinius, liesą mėsą. Akmens amžiaus žmogus 50 procentų kalorijų poreikio patenkindavo valgydamas mėsą. Mėsą suteikia daugiau energijos nei augalai. Taigi, paleolito dieta numato pirmiausiai daug daržovių.

Mažai angliavandenių

Negalima valgyti baltų ryžių, baltos duonos, cukraus. Neatsisakoma vaisių ir daržovių, kuriuose yra angliavandenių, taigi, kalba eina apie sumažintą angliavandenių vartojimą. Tai, savo ruožtu, galioja bet kuriam sveikam mitybos režimui.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Grožis ir sveikata

Odos priežiūros patarimai. „Pinup Girls” sužinojo, kaip darant makiažą išvengti „kaukės efekto”

Žinoma vizažistė Jurgita Jankauskienė atskleidžia makiažo paslaptis kartu su „Pinup Girls” merginomis.

Dvi duobutės ant nugaros: ar žinote, ką jos reiškia? (107)

Ar kada pastebėjote dvi mažas duobutes savo nugaros apačioje? Ar susimąstėte, ką jos reiškia?

Vienas treniruoklis, kuris pakeis dešimtis treniruoklių sporto klube (4)

Judam kartu pristato treniruoklį, kuris pakeis daugybę sudėtingų treniruoklių sporte klube – t.y. lazdą su gumomis. Atliekant pratimus su šiuo treniruokliu dirba visas kūnas ypač gilieji raumenys, kurie dažnai nebūna treniruojami. Tai puiki priemonė sportui namuose.

Neįtikėtini agurkų gėrimo privalumai ir gaivinantys receptai (6)

Jūsų darbotvarkė itin įtempta, tačiau vis tiek norite pasirūpinti savimi? Išeitis visada yra. Net ir daugiausiai streso keliančiomis dienomis galite rasti minutę išmėginti greitus ir paprastus būdus tinkamai sveikatos būklei ir gerai savijautai užtikrinti.

Palangą savaitgalį išjudins festivalis „Sportas visiems“

Palangoje savaitgalį šurmuliuos sporto ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai – tris dienas (nuo penktadienio iki sekmadienio) kurorte pajudėti kvies festivalis „Sportas visiems“. Organizatoriai – Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ – prognozuoja, kad per tris dienas festivalis sulauks apie 10 tūkst. dalyvių.
KMI skaičiuoklė
  kg
      cm
      
Moterims rekomenduojamas KMI dydis yra 18-23, vyrams 20-25.
Mažiau kaip 18.5 - nepakankamas svoris.
18.5 - 25 – normalus.
25 - 30 – antsvoris.
Daugiau nei 30 – nutukimas.