Įsitikinti tuo, kad technologijos ir globalios permainos pagreitino progresą medicinos srityje labiau nei bet kada anksčiau, gali ne tik ekspertai, bet ir pacientai.
Apie tai, ką per pastaruosius dešimt metų pasiekė Lietuvos medicina ir kaip šalyje kuriamos bei taikomos naujausios šios srities technologijos, pasakoja „Northway“ medicinos centro generalinė direktorė Diana Bumelytė.
Progreso taikiklyje – onkologinės ir infekcinės ligos
Dar neseniai pažangiomis ir moderniomis laikytos inovatyvios medicinos paslaugos „e-medicina“ ar „e-ligos istorija“ jau daugiau nei dešimtmetį taikomos ir Lietuvoje. Tai rodo, kad lietuviams pavyksta lygiuotis į kitas pasaulio valstybes, nors tarp jų ir egzistuoja technologinis atotrūkis. Taip pat Lietuvoje prigijo ir vakarietiškas požiūris į gydymą: svarbu ne tik pagydyti pacientą, bet ir užtikrinti tolimesnę jo gerovę.
„Mokslas juda į priekį kiekvieną dieną, todėl sunku labai konkrečiai išskirti tai, kas yra visiškai nauja. Kita vertus, visame pasaulyje tiek privačios, tiek valstybinės gydymo įstaigos stengiasi taikyti naujausias medicinos technologijas, apie kurias pacientai dažnai neturi informacijos. Gydytojo pareiga yra informuoti pacientą apie visas galimybes bei pasiūlyti pacientui pažangiausią gydymą“, - teigia D. Bumelytė.
Kalbėdama apie medicinos sritis, kuriose naujų technologijų taikymas yra reikšmingiausias, D. Bumelytė išskyrė onkologines ir infekcines ligas.
„Kovojant su sudėtingomis onkologinėmis arba infekcinėmis ligomis svarbiausia technologija tampa vaistų gamyba. Vaistai šiandien suteikia galimybę visiškai pasveikti nuo ligų, kurios anksčiau buvo laikomos nuosprendžiu, ir gali gerokai pailginti mūsų gyvenimą. Nepaisant didelio progreso diagnostikos ir ligų prevencijos srityje, vertinant ilguoju laikotarpiu, galime sakyti, kad svarbiausios inovacijos yra naujų vaistų atradimas ir gamyba“, - pasakoja D. Bumelytė.
Svarbiausia – pacientų poreikiai
Tobulėjant šiuolaikinei medicinai, keičiasi ir pacientų lūkesčiai bei poreikiai. Todėl Lietuvos medicinos įstaigos stengiasi neatsilikti nuo medicinos pažangos, kurios siekia jų kolegos visame pasaulyje.
„Pavyzdžiui, visai neseniai įsigiję naują endoskopinę įrangą, šiuo metu savo pacientams galime pasiūlyti „one-stop“ nevaisingumo priežasčių ištyrimo ir gydymo metodą. Tai inovatyvus, endoskopinis, greitai atliekamas ir labai efektyvus būdas, kuriam pasitelkiamos moderniausios technologijos“, - pasakojo D. Bumelytė.
Iš tiesų, pirmaujančių Europos reprodukcinės medicinos centrų specialistai pripažįsta, kad per pastaruosius metus pakito porų, susiduriančių su vaisingumo problemomis, reikalavimai. Šeima nori susilaukti vaiko, o ne atlikinėti varginančius ir ilgai trunkančius tyrimus. Šie poreikiai ir nulėmė „one-stop“ metodo atsiradimą Lietuvoje.
Tyrimai – svarbi medicinos pažangos dalis
Medicinos progresas Lietuvoje gali būti matuojamas ne vien konkrečiais pasiekimais ar neseniai pradėtais taikyti metodais, bet ir investicijomis į tyrimus, nepriklausomus ir jungtinius projektus.
„Šiuo metu aktyviai ruošiamės kamieninių ląstelių tyrimo projekto įgyvendinimui. Šiame projekte dalyvauja ne vien mūsų medicinos centrai, bet ir daugelis kitų įmonių – valstybinės ir universitetinės įstaigos, kiti privatūs medicinos centrai. Tokio masto tyrimai nepaprastai svarbi mokslinė-tiriamoji vėliau diegiamų realių technologijų dalis. Su šiuo projektu susijęs ir naujų įrenginių įsigijimas“, - sako D. Bumelytė.
10 metų progresas didesnis nei šimtmečio
Nors šalyje vis dar yra medicinos sričių, kurias reikia tobulinti, šiandien Lietuvos medikai pacientais bei jų gerove pasirūpina kur kas profesionaliau nei prieš dešimtmetį. Jeigu anksčiau šalies medicina galėjo išgydyti pacientą, dabar gydymo įstaigos stengiasi užtikrinti dar ir asmeninį komfortą, pasirūpinti paciento sveikata ilguoju laikotarpiu, užsiima ligų prevencija.
„Medicina pasiekė tą lygį, kai kiek įmanoma labiau stengiamasi prisitaikyti prie paciento poreikių. Dar visai neseniai beveik visos operacijos buvo atliekamos atviruoju būdu, šiuo metu, esant galimybei, operacijos atliekamos tausojančiais metodais. Anksčiau po atviro pjūvio operacijų sekdavo ilgas nedarbingumo laikotarpis, šiandien pooperacinis laikotarpis gerokai sutrumpėjęs – pacientai greitai išleidžiami namo, o po vienos ar dviejų savaičių jau gali eiti į darbą“, - sako D. Bumelytė.
Pašnekovės teigimu, dėl progreso medicinos srityje valstybė sutaupo pinigų, o žmonės gali greičiau atsigauti po ligos ir grįžti prie įprasto gyvenimo.
„Pasaulis keičiasi ir tobulėja, tačiau žmonių troškimas įveikti ligas bus aktualus visuomet. Šiuolaikinė valstybė neįsivaizduojama be pažangios medicinos, o per pastarąjį dešimtmetį medicina Lietuvoje stipriai pažengė į priekį. Mūsų medicinos centras taip pat gyvuoja jau dešimtmetį – per šį laiką stengėmės ne tik įsisavinti naujausias technologijas, bet ir patys daryti įtaką medicinos pažangai“, - apibendrino D. Bumelytė.
