Tai, kad tuo metu ruošiant maistą nėra galimybių laikytis visų higienos taisyklių, dažniausiai netrukdo smagiai leisti laiką. Bet dėl netinkamų produktų laikymo sąlygų, bakterijomis užteršto abejotino švarumo vandens atostogos gali baigtis neromantiškai. Gerai, jei pakaks tik dažniau lankytis tualete, o ne gydytis ligoninėje.
Virškinimas gali sutrikti ir dėl streso
Kaip teigė gyd. infektologas prof. Alvydas Laiškonis, simptomai, rodantys virškinimo sistemos sutrikimus, – sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, vėmimas, pykinimas, viduriavimas – ne visada yra pavojingi. Tokiais negalavimais žmonės gali skųstis ir nesirgdami.
Taip galima jaustis, pasikeitus maistui (pavyzdžiui, kelionės metu), dėl nesuderintos mitybos, suvalgius maisto daugiau nei įprasta, pavalgius riebiau ar aštriau. Minėti simptomai išnyksta po vienos ar dviejų parų, tik svarbu, jei vemiama ar viduriuojama, gerti daug skysčių, nes skysčių stoka ir yra pagrindinė blogos savijautos priežastis.
Kai kurie žmonių įpročiai taip pat kelia grėsmę normaliam virškinimo sistemos darbui. Žmogus turėtų būti budrus, jei daug sėdi ir mažai juda, turi antsvorį, reguliariai vartoja vidurius laisvinančius preparatus, valgo daug kepto, riebaus ir rūkyto maisto bei daug mėsos produktų, mėgsta per karštą maistą ir gėrimus, rūko, vartoja alkoholį, vaistus (skrandžiui ypač kenksmingi aspirino ir gliukokortikosteroidų turintys vaistiniai preparatai). Sutrikdyti virškinimą gali ir stresas.
Kitos prasto virškinimo priežastys – virškinimo fermentų, skaidančių suvalgytą maistą, trūkumas ir įvairios ligos – pankreatitas, funkcinė dispepsija, opaligė, celiakija, alergija maistui, cistinė fibrozė ir kt., taip pat vasarą paūmėjančios infekcinės žarnyno ligos.
Vasarą pavojingesnės bakterijos
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos gyd. Galinos Zagrebnevienės, žarnyno užkrečiamosios ligos ir maisto toksinės infekcijos – tai grupė užkrečiamųjų ligų, kurios plinta per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį.
Nors žarnyno infekcines ligas gali sukelti daug patogeninių mikroorganizmų (virusai, parazitai, pirmuonys, bakterijos), vasarą dažniausiai užsikrečiama maiste esančiomis bakterijomis – salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt. bei jų toksinais, kurie žmogaus skrandyje ir žarnyne sukelia gleivinės uždegimą. Iš žarnyno patekę į kraują jie gali apnuodyti visą organizmą, paralyžiuoti jo veiklą, todėl gali kilti sunkių komplikacijų.
Vasarą labiausiai rizikuoja poilsiautojai, kurie vykdami į gamtą pasiima greitai gendančių maisto produktų, laiko juos šiltai (ne šaldytuve), o gamindami maistą nesilaiko asmens higienos, mat, esant šiltam orui, žarnyno užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, patekę į maistą, greitai dauginasi, nekeisdami nei produkto skonio, nei išvaizdos.
Vakcinų nuo daugelio maistu plintančių infekcinių ligų nėra, todėl užsikrėsti jomis ir susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės. Tačiau dažniausiai serga maži vaikai ir turintys silpnesnį atsparumą kitoms ligoms žmonės.
Jei būklė negerėja, delsti negalima
Dažniausiai tokie apsinuodijimai maistu prasideda ūmiai, suserga keli žmonės, vartoję tą patį maisto produktą. Maisto toksinės infekcijos po kelių valandų, o kartais net po septynių parų sukelia karščiavimą, pykinimą, vėmimą, viduriavimą. „Ligos sunkumas priklauso nuo ligonio amžiaus, imuniteto būklės, su maistu į organizmą patekusių bakterijų skaičiaus ar jų gaminamo toksino kiekio ir kt.
Pavyzdžiui, kad užsikrėstum salmonelioze, reikia daugiau nei 105 organizmų, kampilobakterioze – apie 500 organizmų. O štai kad užsikrėstum enterohemoragine E. coli, šigelioze, virusine žarnyno infekcija, pakanka nuryti vos kelis šių ligų sukėlėjus“, – teigė gyd. G.Zagrebnevienė.
Kaip teigė gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas, infekcijos sukėlėjui pažeidus tik skrandį, apsinuodijimo forma būna lengvesnė. Pašalinus maisto likučius (sukėlus vėmimą), geriant daug skysčių, po 4–5 val. žmogaus savijauta turėtų pagerėti. Jei būklė vis tiek negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.
„Beje, apsinuodijimo simptomai gali būti panašūs ir į kitų ligų sukeltus požymius, pvz., apendicito, todėl delsti nerekomenduojama, – sakė medikas. – Ypač budriems reikia būti, jei maistu apsinuodija vaikai. Jų organizmas itin greitai netenka skysčių ir dėl to gali kilti grėsmė net gyvybei. Todėl maistu apsinuodijus vaikams iki 3 m. ir kūdikiams, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.“
Pažinkime ligą
Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Audronės Mikalauskienės, vidutiniškai per metus Lietuvoje kyla apie 23 apsinuodijimo maistu protrūkius. Pagrindinis protrūkių sukėlėjas – bakterijos Salmonella, sukeliančios salmoneliozę.
Dažniausiai salmonelių būna žaliuose kiaušiniuose, nevirintame piene, žalioje mėsoje, nepakankamai termiškai apdorotoje paukštienoje, žalioje žuvyje. Nuo salmoneliozės retai kada mirštama, tačiau ji gana pavojinga mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Apkrėstų produktų suvalgiusį žmogų po 30 minučių ar kelių valandų pradeda pykinti, jis vemia, jam skauda pilvą, galvą.
Kai suserga daug tą patį maistą valgiusių žmonių, dažniausiai paaiškėja, kad maistas buvo užkrėstas toksine auksinio stafilokoko atmaina. Tai antras iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimų nepakankamai žemoje temperatūroje laikomu maistu. Dažniausiai stafilokoku būna užkrėsti šie produktai: mėsa, paukštiena, kiaušiniai, pienas, pyragaičiai ir tortai su kremu, majonezu paskanintos salotos.
Dažniausiai ligos simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms po valgymo ir susilpnėja praėjus 18 valandų. Suaugęs sveikata nesiskundžiantis žmogus paprastai visiškai pasveiksta po 1–3 dienų.
Ešerichiozė – žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli rūšies bakterijos. Kai kurių E. coli bakterijos atmainų randama virškinimo trakte ir jos žmogui jokių ligų nesukelia. Tačiau vandenyje ir užkrėstame maiste, ypač nepakankamai termiškai apdorotame mėsos farše, esančios bakterijos atmainos gali būti nuodingos. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3–4 dienas.
Dažniausiai infekcija sukelia stiprius pilvo spazmus, labai intensyvų viduriavimą (paprastai su kraujo priemaišomis), vėmimą, karščiavimą (iki 38,5 °C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5–7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija – hemolizinis-ureminis sindromas, kai dėl sutrikusio kraujo krešėjimo pažeidžiami inkstai.
Botulizmas, kurį sukelia bakterijos Clostridium botulinum gaminamas toksinas, yra pats pavojingiausias apsinuodijimas maistu. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas.
Botulizmas – reta, bet labai pavojinga infekcinė nervų sistemos liga. Ja susergama suvalgius netinkamai paruoštų, apgedusių maisto produktų. Bakterijų dažniausiai būna namų gamybos grybų, mėsos, žuvies, daržovių konservuose, kuriuose susidaro palankios sąlygos joms daugintis ir gaminti toksiną.
Uždarame inde dauginantis bakterijoms gaminasi dujos, dėl to pučiasi konservų dangtelis, tačiau nepasikeičia nei produkto kvapas, nei skonis. Botulizmu galima užsikrėsti ir valgant termiškai neapdorotus maisto produktus. Toksinas žarnyne yra pasisavinamas ir patenka į kraują, su krauju pasiekia nervus ir sutrikdo jų veiklą.
Ligos požymiai dažniausiai ima reikštis po 18–36 valandų. Kas ketvirtas tokio maisto suvalgęs žmogus dažniausiai dėl sutrikusio kvėpavimo miršta pirmą ligos savaitę.
„Tad atsiradus pirmų ligos požymių – pablogėjus regėjimui, vemiant, viduriuojant, pajutus pilvo skausmus, greitą širdies plakimą, sumažėjus kraujospūdžiui, pakitus balsui, nusilpus raumenims, būtina kuo skubiau kviesti medikus“, – perspėjo gyd. G. Zagrebnevienė.
Svarbu žinoti ruošiantis į kelionę:
˜ saugiausia maistą vežtis nešiojamame šaldytuve ar krepšyje su ledo gabaliukais;
˜ neturint šaldymo įrangos, nepatartina imti į kelionę mėsos vyniotinių, šaltienos, mišrainių, blynelių su mėsos įdaru, kepenų paštetų, virtos ar keptos mėsos ir žuvies gaminių, dešrelių, kreminių konditerijos gaminių, pieno produktų; nėra saugūs produktai vakuuminėje pakuotėje, nes smarkiai kintant laikymo temperatūrai ir susikaupus skysčių, pakuotėje gali pradėti sparčiai daugintis pavojingi mikroorganizmai;
˜ į kelionę patartina pasiimti duonos, batono, lašinių, šalto rūkymo dešros, kumpio, pomidorų, agurkų, fermentinio ar lydyto sūrio. Nepakeičiamas maistas – sausainiai, džiūvėsiai, kruopos, makaronai, dribsniai, sojų produktai. Meniu galima paįvairinti riešutais ir razinomis, kurias būtina kruopščiai nuplauti;
˜ troškulį patariama malšinti grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu ir vaisvandeniais, fasuotais buteliuose; rizikinga gerti iš pakelės šulinių; maisto gamybai ir gėrimui jokiu būdu negalima naudoti ežero ar upės vandens;
˜ planuojant keliones ir joms rengiantis reikėtų įsidėti ir nedidelę vaistinėlę, kurioje turėtų būti vaistų nuo skausmo, karščiavimo ir skrandžio veiklos sutrikimų. Šių vaistų galima įsigyti be recepto.
